Kaip pranešė Šiaulių apygardos teismas, šis Šiaulių apskrities gyventojas turtą prievartavo būdamas dar nepilnametis.

Teismas nustatė, kad jaunuolis nusikalstamas veikas padarė nuo 2023 metų rugsėjo iki praėjusių metų gegužės.

Sužinojęs apie Indijos bendrovės teikiamas mokamas internetines pamokas, jis rado būdą, kaip perimti vaizdo įrašus ir juos parduoti studentams už mažesnį paslaugos mokestį. Aptikęs sistemos spragas, vaikinas pašalino technines apsaugos priemones, saugančias vaizdo pamokų autorines teises, ir, perėmęs neviešus bendrovei priklausančius intelektinės nuosavybės elektroninius duomenis, parduodavo užsienio bendrovei priklausančią vaizdo medžiagą pokalbių programėlės privačiose grupėse. Klientai už vaizdo įrašus nepilnamečiui atsilygindavo kriptovaliuta.

Bendrovės atstovai susisiekė su nepilnamečiu ir pasiūlė jam atskleisti savo tapatybę, nutraukti neteisėtus veiksmus bei sudaryti susitarimą, pagal kurį vaikinas gautų kompensaciją, atskleisdamas programinės įrangos saugumo spragas. Tačiau jis nesutiko ir iš bendrovės pareikalavo pusę milijono Indijos rupijų (5,5 tūkst. eurų) išpirkos. Gavęs tokią sumą vaikinas žadėjo nutraukti vaizdo medžiagos platinimą.

Kai nei šios, nei dar didesnių prašytų išpirkų negavo, jaunuolis dar kartą pareikalavo išpirkos – dabar jau daugiau nei 29 tūkst. eurų. Tokios sumos negavęs, pagrasino parduosiantis visą įmonės duomenų bazę privatiems pirkėjams arba atskleisiantis ją nemokamai.

Esant tokiai situacijai bendrovė 2024 metų kovą kreipėsi į Lietuvos teisėsaugą dėl šių nusikalstamų veikų.

Jaunuolis kaltinamas ne tik turto prievartavimu, bet ir neteisėtu autorių ar gretutinių teisių techninių apsaugos priemonių pašalinimu, neteisėtu elektroninių duomenų perėmimu ir panaudojimu, autorių ar gretutinių teisių objekto neteisėtu atgaminimu, padarymu viešai prieinamo internete bei neteisėtu kopijų platinimu, laikymu. Bendrovė teismui pateikė 70 tūkst. eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, papasakojo apie įvykio aplinkybes. Sakė, kad visus veiksmus atliko būdamas namuose, naudodamas savo stacionarų kompiuterį, kurį pats susirinko. Neneigė, kad naudojo užsienio bendrovės teikiamą tapatybės slėpimo paslaugą (VPN) tam, jog nebūtų identifikuotas.

Vaikinas sakė, kad įgijo apie 1 tūkst. vaizdo įrašų, juos laikė laikmenose, kurias vėliau konfiskavo policijos pareigūnai. Įrašus pardavė 89 asmenims, parduota medžiaga pirkėjams kainavo nuo 20 iki 30 eurų. Jeigu tokią medžiagą studentai būtų pirkę įmonėje, jiems už medžiagą būtų tekę mokėti apie 400 eurų.

Jaunuolis teigė, kad taip elgėsi norėdamas studentams padėti, jog šie medžiagą nusipirktų pigiau, galėtų geriau pasiruošti egzaminams. Kaltinamasis paaiškino, kad už pardavimus iš viso uždirbo 500 ar 600 eurų, gautus pinigus panaudojo domeno mokesčiams, apmokėjo už serverį. Teisme vaikinas gailėjosi, atsiprašė.   

Kaltinamojo prisipažinimą teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas įvertino ir tai, kad jaunuolis parodymų patikrinimo vietoje įmonei atskleidė saugumo spragas. Jaunuolis vizualiai parodė žingsnius bei papasakojo, kokiu būdu jis įsilaužė į platformą ir siuntėsi mokamąją medžiagą.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis penkias nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, nusikalto būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, besimokantis gimnazijoje. Šios mokymo įstaigos direktorius auklėtinį charakterizuoja teigiamai, kaip kūrybingą, darbštų, dalyvaujantį organizuojant klasės ir gimnazijos renginius, atsakingai vykdantį paskirtus įpareigojimus, nevėluojantį į pamokas jauną žmogų.

Teismas vaikiną pripažino kaltu ir jam paskyrė sumažintą, subendrintą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo dviem metams. Teismas paskyrė auklėjimo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui.

Civilinio ieškovo ieškinį teismas patenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė beveik 60 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis įmonei turės sumokėti ir 9 tūkst. eurų už suteiktas advokato paslaugas.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.