Nuteisti du į mišką jaunuolį išvežę bendrininkai: išvilko iš automobilio ir liepė kasti sau duobę

Už neteisėtą laisvės atėmimą ir grasinimą nužudyti D. R. skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas vieniems metams.

Jo bendrininkui A. R. už neteisėtą laisvės atėmimą skirta 40 parų arešto bausmė, jos vykdymas atidėtas keturiems mėnesiams. Abiem kaltinamiesiems skirti įpareigojimai, pranešė teismas.

Teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies. D. R. nukentėjusiajam turės sumokėti 2 tūkst. eurų neturtinę žalą, A. R. – 700 eurų neturtinę žalą.

A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 3 tūkst. 330 eurų, konfiskavimas.

„Teismas, įvertinęs posėdyje apklaustų asmenų parodymus, rašytinės byloje esančios medžiagos visumą nusprendė, kad abiejų kaltinamųjų kaltė yra visiškai įrodyta, – pranešime sako baudžiamąją bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė. – Nukentėjusiajam laisvė buvo neteisėtai atimta panaudojant smurtą. Kaltinamieji veikė kaip bendrininkai. O nuvežę į mišką, išvilko nukentėjusįjį iš automobilio, liepė išsirinkti vietą ir išsikasti duobę.“

Anot teisėjos R. Račkauskienės, tokiais veiksmais D. R. grasino nužudyti nukentėjusįjį, baugino jį, kėlė jam baimę, o nukentėjusysis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas.

Abu kaltinamieji dėl neteisėto laisvės atėmimo pripažino tik iš dalies. Jie pripažino neteisėtai atėmę laisvę nukentėjusiajam, tačiau neigė vartoję smurtą  nukentėjusiojo atžvilgiu.

Vyrai neigė turėję išankstinį susitarimą dėl neteisėto nukentėjusiojo laisvės atėmimo, nurodė, kad veikė spontaniškai, bendrininkai nebuvo. Kaltinamasis D. R. neprisipažino ir dėl grasinimo nužudyti. Jis teigė, kad negrasino nukentėjusiajam, kad nukentėjusysis važiavo su kaltinamaisiais savo noru, neigė turėjęs daiktą, panašų į teleskopinę lazdą.

Byloje nustatyta, kad A. R. prieš nukentėjusįjį smurto nepanaudojo, tačiau abu kaltinamieji veikė kartu. A. R. vairuojamu automobiliu privažiavo ir pastatė automobilį prie nukentėjusiojo automobilio, užkirsdami galimybę nukentėjusiajam išvažiuoti. D. R. priėjus prie automobilio vairuotojo pusės, kur sėdėjo nukentėjusysis, A. R. priėjo prie automobilio keleivio pusės, kur sėdėjo nukentėjusiojo draugas, ir abu kaltinamieji nurodytų asmenų atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus.

Nukentėjusysis parodė, kad D. R. jėga, sudavęs smūgį į krūtinę, suėmęs už striukės ištempė jį iš automobilio, vežant jį į mišką D. R. buvo agresyviai nusiteikęs, liejo ant jo savo pyktį, sakė, kas jam dabar bus, skleidė keistą garsą su teleskopu per metalą.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog įvykio vakarą nukentėjusysis policijoje nerašė pareiškimo, neįrodo, kad jam nebuvo grasinta. Nustatyta, kad įvykio vakarą tiek nukentėjusysis, tiek kartu su juo buvę liudytojai buvo išsigandę, pasimetę. Vaikinai bijojo, kad parašius pareiškimą jiems gali kilti nemalonumai.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką dėl neteisėto laisvės atėmimo padarė bendrininkų grupėje. Nusikalstamas veikas kaltinamieji D. R. ir A. R. padarė manydami, kad nukentėjusysis atliko neteisėtus veiksmus dukters ir sesers atžvilgiu.

Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, priėmė nutartį kreiptis į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato tyrėjos J. R. veiksmų įvertinimo.

Pasak teismo, tyrėja J. R. ne darbo metu buvo galimai atvykusi į komisariatą, kuomet vyko nukentėjusiojo ir kitų asmenų, prieš kuriuos galimai nusikalto jos šeimos nariai, apklausa, ir galimai siekė daryti įtaką šių asmenų parodymams.

Ši nutartis neskundžiama.