Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vadovė nuo 2018 metų galėjo vengti mokesčių.

Įtariama, kad į įmonės finansinę apskaitą ji neįtraukdavo už odontologines paslaugas – implantavimą ir protezavimą – gautų pajamų, taip pat galėjo šių pajamų neįforminti reikiamais dokumentais. Suskaičiuota, kad per ketverius metus tokių neapskaitytų pajamų suma galėjo siekti beveik 562 tūkst. eurų.

Anot FNTT, surinkti įrodymai leidžia įtarti, kad dviem darbuotojoms galėjo būti mokamas neoficialus darbo užmokestis. Pareigūnai įtaria, kad dokumentuose ir finansinėje apskaitoje neužfiksuota per 16,6 tūkst. eurų priskaičiuoto darbo užmokesčio, taip pat galėjo būti neįforminta ir beveik 11 tūkst. eurų išmokėto darbo užmokesčio.

Turimais duomenimis, iš viso įmonės vadovė galimai išvengė beveik 90 tūkst. eurų pelno, gyventojų pajamų mokesčių bei Valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Ikiteisminio tyrimo metu vadovė atlygino padarytą žalą valstybei, tačiau jai vis tiek teks aiškintis teisme.

Ikiteisminį tyrimą organizavusi Šiaulių apygardos prokuratūra bylą nagrinėti perdavė Panevėžio apygardos teismui.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL (36 750 eurų), teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.