Parodomoji byla – kaltųjų turi būti?

Kaltinimas – lyg diagnozė

Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė jau du teismo paskirtus posėdžius teikė parodymus apie pirmojo karantino metu vykusį greitųjų testų pirkimą. Liudijimą apie dviejų parų įvykius buvusi viceministrė tęs ir trečią dieną.

L. Jaruševičienė nuo pat pradžių, tik jai pareiškus įtarimus, neigė pasielgusi neteisėtai. Pirmą kartą su teisėsauga susidūrusi medikė neslėpė nuostabos dėl keistų teisėsaugos darbo metodų.

„Kaltinamasis aktas – kaip diagnozė. Medicinoje kiekvieną diagnozę reikia pagrįsti tam tikrais simptomais. Negali tiesiog susigalvojęs pasakyti, kad štai tam yra vėžys, o kitam – gripas. Turi būti tam tikrų ligos simptomų. Kai skaitau kaltinamąjį aktą ir matau, kokiais simptomais grindžiama diagnozė man, tampa labai keista“, – stebėjosi L. Jaruševičienė.

Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė kaltinama įgaliojimų viršijimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, priimant sprendimą greitųjų testų pirkimo istorijoje. Valstybės biudžetas 2020-ųjų kovo viduryje, įsigijus greitųjų COVID-19 testų, pamažėjo maždaug 6 mln. eurų.

Kaltinamasis aktas – kaip diagnozė. Medicinoje kiekvieną diagnozę reikia pagrįsti tam tikrais simptomais. Negali tiesiog susigalvojęs pasakyti, kad štai tam yra vėžys, o kitam – gripas.

„Prokuroras iš kelias paras trukusio proceso, per kurį buvo daug įvairių įvykių, išrenka epizodus, tada juos iškarpo. Pašalintos dalys, kuriose aš savo veiksmus derinu arba su ministru, arba su premjero patarėju, arba su abiem. Taigi, derinimo elementas dažniausiai yra iškerpamas keliose vietose, sakyčiau, yra sufabrikuoti arba netgi suklastoti momentai“, – aiškino L. Jaruševičienė.

Anot  buvusios viceministrės, iš tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio jai duoto pavedimo yra išbrauktas žodis „šiandien“.  „Juk „šiandien pateikti užsakymą“ skamba visiškai kitaip nei „pateikti užsakymą“. Aš persiunčiu premjero laišką, nuo savęs pridedu, kad „šiandien, nedelsiant“ reikėtų paruošti operacijų vadovo sprendimą ir už tai esu kaltinama, kad tai padariau viršydama įgaliojimus“, – stebėjosi pašnekovė.

Pasak jos, tokį teisėsaugininkų elgesį vėl galima palyginti su gydytojo, kuris rašytų diagnozę, atrinkdamas tik tam tikrus simptomus: jam netinkančius atmestų, nes norėtų gydyti pacientą pagal savo sukurtą diagnozę, tada dar peržiūrėtų biocheminius kraujo tyrimus ir nutartų truputį pakeisti – pamažinti cholesterolio rodmenis, padidinti kalio kiekį ir padarytų taip, kad atitiktų jo norimą diagnozę.

Viltis žlugo

Praėjusių metų pirmąjį pusmetį L. Jaruševičienė neslėpė išgyvenusi labai kontrastingą emocijų paletę – nuo vilties apie laimingą pabaigą iki susitaikymo stoti prieš teismą.

Pastebėjimas: L. Jaruševičienė mano, kad ši byla verčia valstybės tarnautojus nedaryti nieko, kas nors šiek tiek gali būti rizikinga. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Praėjusių metų vasarį  buvusiai viceministrei buvo patikslinti įtarimai. Į juos ji pateikė išsamius patikslintus atsakymus ir nesulaukė jokios reakcijos nei iš prokuroro, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų.

„Gegužę pamačiau, kad mano sąskaitos banke jau nebeareštuotos, nes iki tol nei sąskaitomis, nei turtu 1,5 metų negalėjau disponuoti. Man tai pasirodė labai geras ženklas. Tada su advokatu kreipėmės į prokuratūrą, prašydami nutraukti tyrimą“, – beįsižiebiančią viltį minėjo L. Jaruševičienė.

Tačiau prokuroro atsakymas bloškė į niūrią kasdienybę – esą tyrimas negali būti nutrauktas, nes jis tęsiamas, tik pažymėtas  kitu numeriu. L. Jaruševičienė tikino, kad jai niekas nepranešė ir nepaaiškino, kodėl jos epizodas atskira byla yra išskirtas iš pagrindinės „Profarmos“ bylos, kurioje ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė „Profarma“ galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Prokuratūra skelbė, kad L. Jaruševičienė „galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams”.

„Buvo nurodyta atlikti neteisėtus veiksmus, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip nepagrįstai L. Jaruševičienė suteikė privilegijų bendrovei „Profarma”, todėl valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą“, – skelbė prokuratūra.

Pateikė susirašinėjimą

Kalbant apie pirmojo karantino metu priimamus sprendimus, neišvengiamai tenka grįžti į daug nerimo visiems kėlusį laikotarpį. Pandemijos pradžia buvo beprotiškai sunkus ir įtemptas metas.

Jau minėjome, kad buvusi sveikatos apsaugos viceministrė tvirtina, kad sprendimo, dėl kurio yra teisiama, ji nepriėmė. Savo poziciją L. Jaruševičienė grindžia faktais: laiškais, skambučiais, SMS žinutėmis.

„Buvo daug derinimo telefonu. Taip buvo daroma tam, kad būtų greičiau. Aišku, dėl to sudėtinga pateikti telefonų išklotines, pagrindžiančias man duodamus nurodymus, bet vien jau iš to, kiek tų skambučių buvo ir kaip dažnai jie vyko, kokia tų pokalbių trukmė, galima susidaryti įspūdį. Be skambučių, esama susirašinėjimų, kuriuose duodami pavedimai, yra SMS žinučių“, – teismui parengtų argumentų paketu dalijosi buvusi viceministrė.

Pasak jos, žinutėse susirašinėjimas su dabartiniu Seimo nariu Luku Savicku (buvusiu Vyriausybės vicekancleriu) ir patvirtinimai, kad pirkimas nestabdomas, o tinkama komunikacija bus aptariama vėliau. L. Jaruševičienė pasakojo, kad skambino ir tuomečiam ministrui Aurelijui Verygai, kai jis jau buvo Vyriausybės posėdyje, kuriame spręsta dėl testų pirkimo, todėl teko rašyti SMS apie tai, kad epidemiologai priešinasi, atitinkamų rekomendacijų nėra, kad testai gali būti naudojami specifinėse situacijose.

„Ministras man atsakė, kad nesvarbu, vis tiek darome. Aš kelis kartus pateikiau skeptišką informaciją apie tą pačią priemonę ir mačiau, kad ministras jau turi nuomonę ir sprendimas yra priimtas“, – situaciją detalizavo buvusi viceministrė.

Anot L. Jaruševičienės, demokratinėje valstybėje gali pateiki savo nuomonę, bet neboikotuoji sprendimo, nes tada būtų anarchija. Ji esą ir buvo tas žmogus, kuris Vyriausybės kolegialiai priimtą sprendimą turėjo įgyvendinti.

Slidi riba

Civilinėje byloje dėl testų pirkimo jau padėtas taškas. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad greitųjų testų pirkimo sutartys, kurias 2020 m. kovą sudarė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė „Profarma“, „Profarma“ ir „Bona diagnosis“, yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento. „Profarma“ valstybei turės grąžinti 145 200 eurų, o „Bona diagnosis“ – beveik 4 mln. eurų.

Viceministrė priminė, kad tuo metu buvo pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir buvo leista pirkimus vykdyti pagal supaprastintą procedūrą. Tai buvo padaryta prieš testų pirkimo procedūrą.

„Kai prasidėjo byla, kažkas iš Viešųjų pirkimų tarnybos  (VPT) komentavo, kad tai, kaip pirkimą vykdėme mes, galima daryti, bet tik ypatingomis sąlygomis. Vadinasi, kažkam iš VPT atrodė, kad karantino pradžia nebuvo ypatingos sąlygos. Siaubas. Mano supratimu, tai buvo ypatingos sąlygos, bet, žinoma, reikėtų, kad tas supratimas apie ypatingas sąlygas mūsų visų būtų vienodas. Manau, teisiškai turėtų būti nustatyti labai aiškūs kriterijai, nuo kada sistema persiverčia ir taikomos kitokios nei įprastai procedūros“, – viešųjų pirkimų niuansus minėjo L. Jaruševičienė.

Kaltinime taip pat parašyta, kad buvo ignoruoti kiti tiekėjai ir nepasirinktas pigiausias pasiūlymas. „Visų pirma, kiti tiekėjai nebuvo ignoruoti: kad kaltinime jie yra ignoruojami, tai nereiškia, kad taip buvo iš tiesų“, – pastebėjo buvusi viceministrė.

„Gavusi pigesnio tiekėjo pasiūlymą, iš karto skambinau nurodytu telefonu, bet niekas neatsiliepė. Laišką persiunčiau Vyriausybei, L. Savickui. Kitą rytą gavau kitą pasiūlymą. Skambinau kitam tiekėjui ir kalbėjau. Tą siūlymą ir vėl atidaviau Vyriausybei. Tačiau, kaip suprantu, Vyriausybė jau buvo apsisprendusi. „Profarma“ Vyriausybei pažadėjo, kad gali atrinkti ir atrinko pačius geriausiai veikiančius, aukščiausios kokybės testus. Vėliau atliktas tyrimas tai ir parodė, kad testai buvo tikslūs“, – priminė L. Jaruševičienė.

Situacija: Lietuva pirko testų už panašią kainą kaip ir kitos valstybės. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Kokybė nesvarbi?

Kai kurios kaltinime nurodytos aplinkybės buvusiai viceministrei atrodo iš viso nesuvokiamos. Esą teigiama, kad testai buvo blogi. Taip pat teigiama, kad tuos testus reikėjo įsigyti pigiau. Tai ar jie buvo blogi ir netinkami, ar jie buvo geri, tinkami, tik per brangūs?

Pašalintos dalys, kuriose aš savo veiksmus derinau arba su ministru, arba su premjero patarėju, arba su abiem.

Pašnekovė taip pat priminė, kad Jungtinė Karalystė, turėdama Oksfordą, Kembridžą, daugybę žymių mokslininkų, nusipirko testų už tą pačią kainą, tačiau jų tikslumas buvo labai žemas. Slovakai lygiai taip pat – už tą pačią kainą nusipirko testų, kurių tikslumas buvo žemas.

„Lietuva nusipirko testų už panašią kainą kaip ir kitos valstybės, tačiau testų kokybės klausimas šiame tyrime yra paliktas visiškai nuošalyje“, – pabrėžė L. Jaruševičienė.

Prisiminusi to laikotarpio sumaištį, L. Jaruševičienė akcentavo ir tai, kad testai tuo metu nebuvo iki galo aprobuota priemonė. Be to, JAV maisto ir vaistų agentūra išleido gaires, atsuko visus biurokratinius varžtus ir pasakė, kad tokioje situacijoje galima naudoti viską, užtikrinant, kad ta priemonė veikia. Anot gydytojos, validavimas, atsakomybė, kuri turėtų būti gamintojo, perėjo tam, kuris tuos testus perka.

Pasak buvusios viceministrės, Vyriausybė, mažindama riziką, rinkosi tiekėją, kuris užtikrino validavimo procedūrą, juolab kad „Profarma“ turi kompetenciją, sertifikatus, patvirtinančius, kad ji gali tai atlikti.

„Man, kaip medikei, pasirodė, kad šis elementas buvo svarbus, bet aš nedalyvavau tame Vyriausybės posėdyje ir nežinau, kokiais argumentais buvo remiamasi“, – aiškino  buvusi viceministrė.

Įžvelgia riziką

Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė neslėpė nusivylimo – šis teismo procesas, kaip viešas socialinis ritualas, anot L. Jaruševičienės, atskleidžia silpnąją mūsų valstybės pusę, parodo, kad mūsų valstybei reikia slidžių ir nieko nedarančių pareigūnų.

„Skaitydama bylos medžiagą, radau kolegos atsakymą. Tyrėja, matyt, jam parodė svarbų laišką ir paklausė, ką jis darė gavęs šį laišką. Kolega atsakė, kad greičiausiai nedarė nieko. Vadinasi, tokia pozicija priimtina. Tokiais procesais mes stumiame valstybės tarnautojus išsisukti nuo bet kokio judesio, nuo bet kokio pokyčio, nes, jei bent šiek tiek keiti sistemą, tenka labai didelė rizika“, – pastebėjo L. Jaruševičienė.

Buvusi viceministrė šypteli išgirdusi, kad ministerijoje liko populiarus posakis: „Prisiminkite, kaip buvo Linai“. Moteris  nežinojo, kad, kai 2020-ųjų vasarą jos namuose buvo atlikta krata, prasidėjo jos sekimo procesas – buvo filmuojama, fotografuojama, klausomasi telefoninių pokalbių. Iš dvejų metų sekimo, prokuroras nusprendė gal tik tris pokalbius įtraukti į bylą.

„Aš tikėjau, kad premjeras atsistos ir pasakys, kad taip, mes priėmėme sprendimą, taip, galbūt VPT atrodo, kad jis nebuvo pagrįstas, bet tuo metu, gelbėdami žmonių gyvybes, turėjome skubiai veikti. Nebuvo galimybių dvejus metus svarstyti – reikia ar nereikia. Tikėjausi, bet tokio pasakymo nebuvo“, – atviravo gydytoja.