Pereiti į pagrindinį turinį

Žiauriai sumuštos jurbarkietės istorijoje artėja svarbi data: tėvas teigia, kad dukra vis dar kenčia

2021-03-09 10:51

Kaimo turizmo sodyboje 2019-ųjų gegužę žiauriai sumuštos ir bandytos išžaginti jurbarkietės byloje kovo pabaigoje numatytas dar vienas posėdis. Prokuratūra ir nukentėjusiosios gynėjas sieks, kad teismas skriaudėjui skirtų realią laisvės atėmimo bausmę. Artėjant šiai datai merginos tėtis prakalbo apie dukros emocinę būklę ir kasdienybę.

Nenori prisiminti

Pasakodamas apie fizinę ir emocinę jurbarkietės būklę jos tėtis Dainius sakė, kad šiuo metu, kai specialistų paslaugos – apribotos dėl karantino, dukrai vaduotis iš kraupių prisiminimų padeda nuotolinis bendravimas su artimaisiais ir draugais.

„Emocinė jos būklė nėra gera“, – tarstelėjo pašnekovas.

Užsiminus apie tai, kad kovo pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinės priimtus kasacinius skundus byloje, kuriais siekiama, kad merginos skriaudėjui būtų skirta ne lygtinė, o reali laisvės atėmimo bausmė, ir pasiteiravus, ar jis tikisi, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai vis dėlto bus panaikinti bei priimtas naujas, jurbarkietės tėtis teigė, kad tai sunku numanyti.

„Bus matyti, sunku pasakyti, žinote“, – tarstelėjo Dainius.

Jis pridūrė, kad dukra iki šiol nenori kalbėti apie jos gyvenimą apvertusį žiaurų įvykį. „Ji išvis nenori apie tai kalbėti. Tik nori, kad greičiau viskas baigtųsi. Nelabai noriu kalbinti, nes labai greitai susinervina“, – atviravo vyras.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dar vienas posėdis

Sausio mėnesį Klaipėdos apygardos prokuroras Aurelijus Stanislovaitis ir nukentėjusieji LAT pateikė kasacinius skundus nepilnametės iš Jurbarko sumušimo ir prievartavimo byloje. Posėdis numatytas kovo 29 dieną, tačiau, pasak teismo atstovės Rimantės Kraulišės, kol kas neaišku, ar jam pasibaigus bus priimtas galutinis sprendimas.

Ji išvis nenori apie tai kalbėti. Tik nori, kad greičiau viskas baigtųsi. Nelabai noriu kalbinti, nes labai greitai susinervina.

Kaip skelbė BNS, prokuratūros vertinimu, nuteistajam reikėtų taikyti realią laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras kasaciniame skunde akcentavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

„Netiesos sakymas procese negali būti laikomas nuoširdžiu elgesiu, pateisinant tai teisės į gynybą realizavimu, o griežtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, net ir nepilnamečiui, turi būti adekvatus padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui bei kaltininko elgesio motyvams“, – pranešime teigė A. Stanislovaitis.

Įvardijo argumentus

Merginos gynėjas Mindaugas Vasiliauskas kalbėdamas apie nukentėjusiųjų LAT pateiktą kasacinį skundą sakė, kad argumentai jame yra neteisinga, per švelni bausmė. Taip pat neteisingai konstatuota lengvinanti aplinkybė – nuoširdus prisipažinimas.

Paklaustas, ar šie argumentai yra pakankami tam, kad LAT pakeistų žemesnės instancijos teismų sprendimus, M. Vasiliauskas sakė: „Jei nemanyčiau, nebūtumėme teikę kasacinio skundo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra aiški, kada galima laikyti prisipažinimą nuoširdžiu. Ir jei asmuo tai daro tik priverstas įrodymų, tai neturėtų būti laikoma nuoširdžiu prisipažinimu“, – dėstė advokatas. 

Pasiteiravus, ar nuoširdumo ir nenuoširdumo vertinimas vis dėlto nėra pernelyg subjektyvus dalykas, jurbarkietės gynėjas teigė: „Labai paprasta – jei apklausiant žmogų matoma, kad pirmoje apklausoje jis seka pasakas, jei taip grubiai žmogiška kalba galėčiau pasakyti, o po to, kai jis pamato, kad nukentėjusioji aiškiai davė parodymus, kuriuos bus sunku paneigti su savo išgalvota versija, pakeičia savo parodymus priderindamas juos prie to, ką iš nukentėjusiosios girdėjo – kokia jos buvo apklausa ir parodymai, tai – akivaizdu, kad nuoširdumas yra nesavalaikis, o iš pradžių buvo meluojama“.

Pašnekovas pridūrė manantis, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam padėtų pasiekti proceso tikslus šioje byloje.

Pasak M. Vasiliausko, jo ginamajai iki šiol tenka lankytis pas specialistus, kurie vykdo žandikaulio, dantų atkūrimo procedūras, bei pas psichologus.

Paliko galioti paskirtą bausmę

Primename, kad praėjusių metų spalio 29 dieną Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs nukentėjusiųjų, prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus paliko galioti Tauragės apylinkės teismo sprendimą – jurbarkietės skriaudėjui skirti trejų metų ir keturių mėnesių bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Tačiau vaikinui tada buvo skirtas papildomas įpareigojimas – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.

„Teismas pažymėjo, kad bausmės vykdymas buvo atidėtas pagrįstai, nes šiuo atveju merginai padaryti sužalojimai buvo svarbūs individualizuojant bausmę. Tačiau sprendžiant klausimą dėl bausmės atidėjimo, buvo svarbi nuteistojo resocializacija – kaip jis vėl integravosi į visuomenę, kaip jis keitėsi“, – nuosprendžio paskelbimo dieną sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Pasak jos, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti duomenys, kad vaikinas yra charakterizuojamas teigiamai – neturi neigiamų elgesio įpročių, nėra įtrauktas į vaikų rizikos grupę, atlygino žalą ir pateikė įrodymus, kad siekia pasikeisti – dalyvauja terapijose. Kaip teigta, šis nuteistojo poelgis, kai buvo sumušta nepilnametė, esą buvo atsitiktinis, įvykęs dėl neatsakingo alkoholio vartojimo.

Po nelaimės – medikų rankose

Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną. Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką.

Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas. Įtariamasis buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai.

Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų. Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų