„Šių metų balandžio 30 dieną (...) buvo priimtas prokuroro nutarimas ikiteisminį tyrimą sustabdyti“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Jos teigimu, toks sprendimas priimtas „konstatavus, kad šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis“.

Ikiteisminis tyrimas dėl 1991 metų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuo bylos, kuri buvo perduota teismui ir šiuo metu yra išnagrinėta pirmoje instancijoje, atskirtas 2014 metais.

Anot E. Martinonienės, šiuo metu priimto nutarimo sustabdyti šį ikiteisminį tyrimą pagrįstumą bei teisėtumą vertina aukštesnysis prokuroras. 

„Ikiteisminio tyrimo sustabdymas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti atnaujinti, jei tik būtų gauti tyrimui reikšmingi duomenys“, – teigė ji.

Prokuratūra informacijos apie tyrimo stabdymą neskelbė.

Ikiteisminio tyrimo sustabdymas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti atnaujinti, jei tik būtų gauti tyrimui reikšmingi duomenys.

Apie šį sprendimą BNS pranešė per sovietų agresiją Sausio 13-ąją tėvo netekęs Robertas Povilaitis, jis byloje pripažintas nukentėjusiuoju.

R. Povilaitis teigia, kad prokuratūra neįvykdė pareigos apie tyrimo sustabdymą pranešti visiems 500 nukentėjusių.

„Tai labai svarbi žinia, kad prokuratūra atsisako toliau tirti šiuos nusikaltimus. Kodėl jie nutylėjo šį svarbų įvykį ir nuo visuomenės, sunku pasakyti, nes savo svetainėje jie apie tai nemini“, – sakė jis.

Prokuratūros atstovė BNS sakė, kad proceso šalims informacija bus išsiųsta, kai sprendimą priims aukštesnysis prokuroras, tad nukentėjusieji nepraras galimybės skųsti sprendimą.

Vilniaus apygardos teismas kovo mėnesį buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.

Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorai siūlė jį ir dar penkis kaltinamuosius bausti griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Buvusį sovietų armijos Vilniaus karinės įgulos vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.