„Baigėme ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamieji įtariami tyčiniu nužudymu. Ta byla visiems žinoma kaip mažamečio Mato nužudymo byla, – trečiadienį žurnalistams sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius. – Džiaugsmo baigus šią bylą nėra, viduje tuščia, nes žiūrint į šitą bylą tiek prokurorams, tiek pareigūnams buvo emociškai sunku atlikti tyrimą šioje byloje.“

Vaiko motinai Monikai Kaziukaitytei inkriminuojamas tyčinis itin žiaurus savo bejėgiškos būklės mažamečio šeimos nario nužudymas. M.Kaziukaitytė taip pat bus teisiama už piktnaudžiavimą motinos valdžia. Jos sugyventinis Gediminas Kontenis bus teisiamas dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo. Jam inkriminuojami ir trys epizodai dėl nežymaus mažamečio sveikatos sutrikdymo.

Jiems abiem gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pagal surinktus duomenis, mes galime teigti, kad jie abu mušė vaiką ir jų abiejų veiksmai sukėlė vaiko mirtį.

„Pagal surinktus duomenis, mes galime teigti, kad jie abu mušė vaiką ir jų abiejų veiksmai sukėlė vaiko mirtį“, – sakė prokuroras.

Prokurorui rašant kaltinamąjį aktą nekilo problemų bendrauti su kaltinamaisiais, jie apklausti po keletą kartų.

„G.Kontenis visų apklausų metu jautėsi gana gerai, spėju, kad galbūt mažai suvokė, kokie padariniai yra. O biologinė motina buvo ganėtinai pasyvi. Prokuroras informavo, kad ji iš esmės nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis“, – sakė D.Valkavičius.

Prokuroras svarstė, jog kaltinamieji ne iki galo supranta, kokio sunkumo nusikaltimą padarė.

„Žiūrint į visą bylą, man pagrindinis klausimas iškyla apie jų emocinį intelektą, dėl to spėju, jog jie vargu ar supranta savo veiksmų pasekmes“, – sakė Kauno prokuratūros vadovas.

Pasak jo, kaltinamajame akte paminėta, jog nusikaltimui įtakos galėjo turėti narkotinės medžiagos, kurių pėdsakų rasta tiriant kaltinamuosius.

„Prokuroras teikia tokią nuomonę. Dabar teismui liko įvertinti, ar tai turėjo reikšmę nusikaltimo padarymui“, – sakė D.Valkavičius.

M.Kaziukaitytė anksčiau nebuvo teista, tačiau bausta administracine tvarka. Tuo metu G.Kontenis teistas ne vieną kartą, o vaiką, įtariama, nužudė laikotarpiu, kai laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas.

Įtariama, kad pora smurtavo nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio iki pat vaiko mirties sausio pabaigoje. Turima duomenų, kad vaikas muštas tris dienas.

Smurtą prieš mažametį sugyventiniai aiškino auklėjimu: jie neigė smurtavę ir tikino tokiomis priemonėmis vaiką baudę už netinkamą elgesį, jeigu jis neklausydavo, numesdavo daiktus. Mama vaiką stumdė, mušė, įžeidžiančiai vadino.

Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau 135 smūgiai, mirtini smūgiai suduoti į galvą. Pareigūnai turi duomenų, kad mirtinus smūgius į galvą sudavė ir M.Kaziukaitytė, nors ji tikina tik galėjusi pastumti sūnų.

Kad prieš vaiką smurtauta ir anksčiau, tyrėjams minėjo patys kaltinamieji.

Žiauriai sumuštas keturmetis itin sunkios būklės sausio 25-osios vakarą į ligoninę atgabentas iš namų Kėdainiuose. Sausio 27-osios rytą vaikas mirė.

Abu kaltinamieji bylos nagrinėjimo laukia suimti. Jie greičiausiai suimti bus laikomi ir bylos nagrinėjimo metu.

Bylos duomenimis, sausio 25-ąją vaikas buvo mušamas kelias valandas. Motina ir jos sugyventinis smurtauti ėmė, nes darželinukas nemokėjo eilės tvarka pasakyti visų skaičių. Nustatyta, kad berniukas muštas telefono įkroviklio laidu, diržu, rankomis.

Tą dieną po pietų M.Kaziukaitytė buvo kelioms valandoms išėjusi iš namų, palikusi sumuštą vaiką su sugyventiniu, o grįžusi pamatė, kad sūnus be sąmonės. Užuot kvietę greitąją, sugyventiniai bandė mažylį gydyti patys – motina kelis kartus ėjo į vaistines ir pirko įvairių vaistų, ieškojo informacijos apie smegenų sukrėtimo gydymą internete. Tik po 23 val., pamatę, kad berniukas nebekvėpuoja, jie paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą.

Atvykę medikai ir policijos pareigūnai buvo šokiruoti, pamatę žiauriai sumuštą vaiką. Jis buvo skubiai išvežtas į ligoninę, o sugyventiniai sulaikyti.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro Vytauto Gatavecko, abu kaltinamieji iki šiol atsakomybę už žiaurų mažamečio sumušimą bando suversti vienas kitam, menkindami savo vaidmenį. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – abu jie nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

V.Gatavecko teigimu, buvo nustatyta, kad mažametis ne kartą patyrė motinos ir jos sugyventinio smurtą. Mažiausiai porą kartų G.Kontenis buvo smarkiai sumušęs ir berniuko motiną. Tačiau tokį savo elgesį jie slėpė, aplinkiniams sudarydami tvarkingos šeimos įspūdį. Atliekant tyrimą nustatyta, kad apie moters anksčiau patirtą smurtą buvo žinoma ir keliems artimiesiems, ir aplinkiniams, tačiau tuo metu jie tą faktą ignoravo, o vėliau viešai skelbė esą nieko apie tai nežinoję.

Tyrimo metu apklausta per 120 asmenų, atlikta 12 ekspertinių tyrimų, juos atliko medikai, teismo medicinos ekspertai, psichiatrai, kriminalistai.

Šis nusikaltimas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje. Kaip teigė Kauno apskrities policijos vadas Darius Žukauskas, po šio atvejo padaugėjo pranešimų apie smurtą prieš vaikus.

„Padidėjimas buvo jaučiamas“, – sakė jis.