Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, prokurorė teigė, kad A. Paleckio ir D. Bertausko kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu surinktais duomenimis, Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga, kratų metu rastais ranka rašytais, išplėšytais ir užtušuotais užrašais, dokumentais ir kitais duomenimis.

Anot V. Vidugirienės, D. Bertauskas savo kaltę pripažino viso proceso metu, jo parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, tuo tarpu, A. Paleckis savo parodymų versijas keitė priklausomai nuo naujausių bylų atsiradusių duomenų.

V. Jončo teigimu, prokurorė pabrėžė, kad abu kaltinamieji turėjo konkrečius sąrašus su Sausio 13-osios byloje dalyvaujančių teisėjų, prokurorų ir advokatų pavardėmis, apie kuriuos turėjo rinkti informaciją, todėl neabejotinai suvokė, kokį nusikaltimą daro ir, kad yra užverbuoti užsienio valstybės.

Kalbėdama apie D. Bertauską prokurorė teigė, kad jo išsamūs parodymai padėjo atskleisti šį sunkų nusikaltimą, todėl teismo prašoma jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. Paleckio atžvilgiu lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – veikimas organizuotoje grupėje. Prokurorė taip pat pažymėjo, kad nors ir teistumas jau yra išnykęs, buvęs politikas ir anksčiau buvo nuteistas už panašaus pobūdžio veiklą – SSRS agresijos Sausio įvykiuose neigimą.

Prokurorės baigiamąją kalbą sudarė 37 lapai teksto, kitame posėdyje birželio 22 dieną baigiamąsias kalbas sakys A. Paleckio advokatai Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis. Jie teigė turintys 31 ir 36 lapų apimties kalbas.

V. Jončo teigimu, pats A. Paleckis sakė, kad jo paskutiniajam žodžiui prireiks maždaug 25 minučių.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo jos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.