„Prokuroras meluoja, tiesiogiai protokole užrašyta ir tai aš perskaičiau, visi dokumentai yra, teismas meluoja ir ne tiktai pirmininkaujantis, ir visa kolegija, kuri nusprendė nedaryti nušalinimo nei teisėjui, nei sau. Tu teismą įspėk mano vardu, padaryk įspėjimą, kad, būdamas šiose sąlygose, negaliu laiku pateikti dar kitą dokumentą, kaip matome, aš teikiu ir noriu dalyvauti, tai faktas“, – garso įraše iš Rusijos kalėjimo kalbėjo R. Zamolskis. Ilgą laiką Lietuvos teisėsaugos ieškotas vyras tikina, kad norėtų dalyvauti savo teisme.

Šis įrašas ketvirtadienį buvo paskelbtas per jo baudžiamosios bylos posėdį, kur nagrinėjami prieš daugiau nei du dešimtmečius R. Zamolskio Lietuvoje įvykdyti nusikaltimai – nužudymai, plėšimai ir kt.

Kaip sakė R. Zamolskio advokatė, jos ginamasis iš kalėjimo Rusijoje paskambino savo sutuoktinei ir pastaroji įrašė R. Zamolskio pasisakymą. Pasak advokatės, įrašas buvo skirtas jai, tačiau klientas pageidavo, kad jo garso įrašas būtų paskelbtas teisme. Teismas jo prašymą patenkino.

„Pristatysiu įrodymus jų atviro melo (..) Jų interesai klastoti šitą bylą, vykdyti nusikaltimus mano atžvilgiu “, – sako R. Zamolskis.

Jis sakė, kad į teismą būtinai turi būti iškviestas psichiatras. Teisme ketvirtadienį psichiatras buvo apklaustas.

„Jeigu nėra Lietuvoje psichiatro, aš šiuos klausimus užduosiu tarptautiniams ekspertams“, – sakė R. Zamolskis.

Vyras mano, kad yra nukentėjęs nuo Lietuvos valstybės.

„Teismas ką dabar veda, naudodamas savo valstybines pareigas, tai yra jau terorizmas, nes jie vydo nusikaltimą prieš Lietuvos pilietį, o nusikaltimas naudojant pareigas prieš Lietuvos pilietį, tai – terorizmas. Tą patį daro ir prokuroras. Visa žiniasklaida rašė, kaip aš veržiuosi į Lietuvą ir noriu dalyvauti teisme, gal prokuroras nuo medžio nukrito “, – kalbėjo R. Zamolskis.

Jo advokatė Eligija Norkienė taip pat teigė turinti kliento 32 puslapių kreipimąsi.

„Neprisipažįsta dėl nužudymų, prisipažįsta tik turėjęs ginklus, prašau vertinti kaip pozicijos išraišką“, – sakė advokatė.

ELTA primena, kad mirus anksčiau R. Zamolskį gynusiam advokatui, Panevėžio apygardos teismas R. Zamolskio bylą dėl Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius įvykdytų nusikaltimų nagrinėja iš naujo.

Panevėžio apygardos teismas pernai rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikaltimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Prokuratūra yra prašiusi pripažinti dabar Rusijoje kalintį R. Zamolskį dėl prieš du dešimtmečius Vilniuje, Kaune, Panevėžyje įvykdytų itin sunkių nusikaltimų – tyčinių nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, plėšimų – ir nuteisti jį kalėti iki gyvos galvos.

Kaltinamas sunkiais nusikaltimais

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį. Ryte į darbą atėję darželio darbuotojai rado į kilimą suvyniotą sargą, su už nugaros diržu surištomis rankomis. Sargas pasakojo, kad naktį du asmenys, grasindami ginklais, įsibrovė į darželį, buvo išlaužtos direktorės, buhalterės kabineto durys, pavogtas darželio ir darbuotojų turtas, direktorės pasas. Vėliau šis asmens dokumentas buvo rastas, kuomet policijos persekiojamas R. Zamolskis išmetė kelioninį krepšį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku Virginijumi Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną, dabar žinomą režisierių Aleksandrą Špilevojų.

Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „Aro“ pareigūnų buvo nukautas, o A. Špilevojus buvo nesunkiai sužeistas.

„Ginkluotų asmenų persekiojimas, nepilnamečio asmens paėmimas įkaitu ir jo išlaisvinimo operacija buvo pakankamai didelis iššūkis teisėsaugos pareigūnams“, – per savo baigiamąją kalbą yra sakęs prokuroras Aurelijus Navickas.

Pasak jo, bandydami Panevėžyje sulaikyti R. Zamolskį, kai jis šaudė į juos, pareigūnai negalėjo panaudoti tarybinių ginklų, nes aplinkui buvo žmonių.