Bylos duomenimis, didžiąją dalį surinktų pinigų šiaulietis pasilikdavo sau, o tiems, kuriems rinkdavo aukas, pervesdavo tik mažąją dalį. Pavyzdžiui, vėžiu sergančiai moteriai surinko 30 tūkst. eurų, tačiau ligonei perdavė tik 7 tūkst. Pats iš suaukotų pinigų pirko automobilius, užsakydavo maisto, keliavo.

Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė papasakojo kaip viskas vyko ir kaip veikė apgaulės mechanizmas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokiomis veiklomis įtariamasis užsiėmė? Kur rinkdavo ir kaupdavo pinigus? 

– Viešoji įstaiga užsiimdavo labdaringa veikla ir aukodavo pinigus tiems, kuriems labiausiai tuo metu reikia: nukentėjusiesiems nuo įvairių ligų, nuo įvairių nelaimių. Pateiksiu kelis pavyzdžius: po įvykusių gaisrų, kaltinamasis, dėl kurio ši baudžiamoji byla atiduota į teismą, nuvykdavo pas nukentėjusiuosius ir siūlydavo pagalbą per jo organizaciją. Būtent jiems, nukentėjusiesiems nuo gaisro, rinkti pinigus ir žadėdavo surinktus pinigus atiduoti. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų, kad dažnu atveju net nebūdavo pasirašomos paramos sutartys, arba jeigu jos būdavo pasirašomos, tai jos ne tokios, kokios turėtų būti pasirašomos, ir dažnu atveju ne visi pinigai pasiekdavo nukentėjusiuosius. Dalį pinigų jis pasilikdavo sau arba sakydavo, kad nėra suaukotų pinigų. Tie pinigai nepasiekdavo žmonių. Kitais atvejais, jis ieškodavo žmonių, sergančių įvairiomis ligomis, neįgaliųjų... Savo aplinkoje, internete išgirsdavo, kad jiems reikia padėti ir tuomet kreipdavosi į juos, siūlydavo savo pagalbą. Pinigus rinkdavo skelbdamas informaciją internete, socialiniuose tinkluose. Aprašydavo kiekvieną situaciją, kam renkami pinigų, kam reikia pagalbos ir tokiu būdu rinko pinigus. Vėliau kai kuriuos pinigus pasisavino, o kitus – iššvaistė. 

– Gerų žmonių suaukoti pinigai nepasiekdavo galutinio taško: nei nukentėjusių žmonių, nei negalią turinčių žmonių. Kur jis leisdavo surinktus pinigus? Ką pavyko nustatyti? 

Mokėjo ne tik už savo paslaugas, bet ir tam tikrų savo draugų, artimųjų paslaugas. Pirko dvi poilsines keliones į užsienį. Ir kiti panašūs, įvairūs pavyzdžiai.

– Noriu tik patikslinti, kad nebūtinai visus pinigus jis pasisavindavo. Buvo nustatyta atvejų, kai jis skirdavo paramą, bet nebūtinai visą, kuri buvo surinkta. Pinigus išsigrynindavo iš įstaigos sąskaitos ir naudodavo įvairioms asmeninėms reikmėms: sumokėti mokesčiams, kreditoriniams įsiskolinimams. Pirko naujus automobilius iš automobilių salonų, mokėjo už tam tikras maisto užsakymo paslaugas. Mokėjo ne tik už savo paslaugas, bet ir tam tikrų savo draugų, artimųjų paslaugas. Pirko dvi poilsines keliones į užsienį. Ir kiti panašūs, įvairūs pavyzdžiai. 

– Tiesiog gyveno... Užsipylė kuro, susitvarkė automobilį, kurį įsigijo, užsisakydavo maisto į namus, mokesčius susimokėdavo. Tai viskas, ko reikia žmogui pragyventi? 

– Taip, visi tie pavyzdžiai ir rodo, kad tos lėšos dažniausiai ir buvo išleidžiamos tokiems tikslams. 

– Ką jis pats apie tai sako? 

– Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir toliau byla bus nagrinėjama teisme.