Ketvirtadienį, nepavykus nušalinti prokurorų, Medininkų žudynėmis įtariamas Konstantinas Michailovas (buvęs Nikulinas) ir jo gynėjai teismą tiosiog užvertė įvairiausiais prašymais.

Su dviem pasais K.Michailovo ir K.Nikulino Latvijoje gyvenęs kaltinamasis, ketvirtadienį  pareiškė, kad teismas privalo patikslinti jo anketinius duomenis. „Pagal Latvijos gyventojų registro duomenis yra du aktyvūs piliečiai ir šį klausimą reikėtų patikslinti“, - pradėjo K.Michailovas. Jis teigė, jog kaltinamajame akte yra pateikti klaidingi duomenys, nes K.Michailovas, priešingai nei K.Nikulinas niekada nebuvo teistas, jis niekada nedirbo ir Rygos OMONe.

Pasak kaltinamojo advokato Arūno Marcinkevičiaus, jo ginamasis pavardę pakeitė tapus saugomu liudytoju, todėl teismui reikėtų ištaisyti esamas klaidas, nes gali būti, kad yra teisiamas visai ne tas pilietis, kuris turėtų stovėti prieš teismą.
A.Marcinkevičiaus teigimu, kaltinamasis aktas turėtų būti perrašytas dar ir todėl, kad jame kaltinimai K.Michailovui pareikšti nesukonkretinus kokius veiksmus ir kokiu būdu įvykdė jo ginamasis, taip pat todėl, kad kaltinimai surašyti ne pagal nusikaltimo padarymo metu galiojančio baudžiamojo kodekso straipsnius, o pagal daug vėliau įsigaliojusią jo redakciją.
„Pagal ankstesnį kodeksą mano ginamajam gali būti skirta didžiausia bausmė yra tik 15 metų. Bausmė iki gyvos galvos atsirado daug vėliau“, - pareiškė advokatas. „Gynėjas pamiršta, kad tuo metu buvo mirties bausmė“, - jam atšovė Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.

Eilinį kartą pakartojęs, kad byla dėl senaties termino turėjo būti nutraukta jau prieš 7 metus (byloms susijusioms su nužudymais Lietuvoje taikomas 20 metų terminas), A.Marcinkevičius teismui pateikė surašytus argumentus, kodėl taip turi būti padaryta bei paprašė prie bylos medžiagos prijungti senus vieno dienraščio straipsnius bei išreikalauti visą eilę dokumentų: iš Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų, Generalinės prokuratūros, Vyriausybės, Muitinės departamento, Valstybės saugumo departamento, rinktinės „Aras“ ir t.t.

Gauti kelis dokumentus advokatas pageidauja ir iš Rusijos teisėsaugos institucijų. Jo teigimu, tuometinės SSRS generalinė prokuratūra dėl 1991 m. liepos 31-ąją įvykdytų žudynių taip pat buvo pradėjusi savo tyrimą, todėl jos surinkta medžiaga būtų naudinga nustatant, kas buvo tikrieji žudikai. „Aš noriu, kad prieš teismą stotų, tie, kas tai padarė“, - ketvirtadienį, kaip ir kiekviename posėdyje, pabrėžė A.Marcinkevičius.

Domina jį ir Vilniaus OMONo bei prorusiškos organizacijos „Jedinstvo“ veikla. Advokato teigimu, palyginus šių dviejų organizacijų sąrašus, būtų aptikta daug tų pačių pavardžių. „Kam į Lietuvą važiuoti Rygos OMONui, ar nepagalvojote, jog tai gali būti vilniečių darbas“, - retoriškai klausė A.Marcinkevičius.

Generalinės prokuratūros prašymai buvo daug kuklesni. Prokuroras Rolandas Stankevičius paprašė prie bylos prijungti porą dokumentų ir pateikė pirmąjį byloje civilinį ieškinį. Už valstybei padaryta žalą iš K.Michailovo prašoma priteisti daugiau nei 3 mln. litų.