– Kas dedasi naktiniuose klubuose? Kokia yra situacija dabar?

– Situacija nėra nuostabi. Ir tos istorijos yra labai svarbios, nes tiek Lietuvos, tiek pasaulinė praktika rodo, kad 80 proc. nukentėjusių niekur nesikreipia pagalbos. Vadinasi, prabilusios merginos ar vaikinai yra tik ledkalnio viršūnė. 100 proc. naktiniame gyvenime vyksta seksualinis smurtas.

Tai kad neturime daug pasikreipimų iš žmonių, gilios teismų praktikos šia tema, tai rodo, kad žmonės bijo, nedrįsta kalbėti, susiduria su visuomenės pasipriešinimu, ką mes matome iš komentarų socialiniuose tinkluose. Yra daug palaikymo, bet ir daug tokių komentarų, kaip „Jeigu klubas blogos reputacijos, kam ten eit? Jeigu geri alkoholį, tai gal reik žiūrėt, kiek geri?“ ir panašiai. Labai daug atsakomybės užkrovimo nukentėjusiam žmogui, todėl jie ir nesikreipia tos pagalbos.

LNK stop kadras.

– Kokia schema naktiniuose klubuose gali veikti?

– Naktiniuose klubuose ar apskritai naktiniame gyvenime gali būti keli variantai. Gali būti, kad tai yra pavieniai žmonės, kurie naudoja įvairius narkotikus, vienas populiariausių yra alkoholis, kai vėl ir vėl siūlomi gėrimai, kol žmogus praranda kontrolę, tai tie žmonės siekia sukelti pažeidžiamumo situaciją. Kitas variantas – „vieša paslaptis“, kad tu gali sumokėti kelis šimtus eurų tam tikriems barmenams, parodyti ir paprašyti, kad jis nusvaigintų tam tikrą merginą ar vaikiną. Nebūtinai tai turi būti alkoholis, tos medžiagos gali būti pilamos ir į vandenį.

– Kiek sulaukiate laiškų į savo informacijos centrą? Kokios tai yra istorijos?

– Istorijos yra labai įvairios, nes pats centras „Prabilk“ dirba su visų formų seksualiniu smurtu. Vienos istorijos: „Mane seksualiai išnaudojo vyras arba sugyventinis“, kitos istorijos: „Patyriau seksualinę prievartą, pavyzdžiui, ugdymo įstaigoje, naktiniame klube“.

Kadangi centras teikia emocinę ir informacinę pagalbą, todėl nesvarbu, kada jūs nukentėjot, ar prieš 10 minučių, ar prieš 10 metų. Sulaukiame ir tokių laiškų, kur žmogus nukentėjo prieš 8, 12 metų, ir klausia, ar jūs man galit kažkuo padėti? Taip, galim. Dažniausiai centras būna pirma vieta, kur žmonės apskritai papasakoja tą istoriją ir išgirsta, kad tai yra ne jų kaltė. Suteikiama ta emocinė ir informacinė pagalba, pavyzdžiui, noriu kreiptis į teisėsaugą, bet nesu tikra, norėčiau į ligoninę, bet nežinau, kaip viskas vyksta, norėčiau psichologinės pagalbos, kur  galima tokią rasti Vilniuje, Šilutėj, Šilalėj ir t. t. Tai gali kreiptis bet kuris suaugęs žmogus nuo 18 metų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima daryti išvadas, kad pastarieji keli metai yra intensyvesni seksualinio smurto prasme? Ir gal yra kažkokios erdvės, kur tų atvejų padaugėja, ar tik naktiniai klubai yra ta teritorija?

– Naktiniai klubai vienareikšmiškai. Taip pat ugdymo įstaigos, supraskim, kad seksualinis smurtas yra ne tik išžaginimas ar išprievartavimas. Tarkime, mokykloje mokytoja ar mokytojas pasako „wow,  su šitais šortais atrodai seksovai“, merginai, kuriai 15 metų. Tai – seksualinio smurto pobūdžio komentaras. Taip pat darbovietės, kur teigia, kad „Nesupranti juokų, čia buvo tik juokas“, iki labai rimtų priekabiavimo atvejų. Taip pat namų aplinkoj, elektroninėj erdvėj ir, žinoma, naktiniuose klubuose. Ten daugiau susiję su išprievartavimo narkotikais. Būna ir tokių atvejų klubuose, kai į gėrimą ko nors įpila draugas iš tavo kompanijos ir sako „Aš tavim pasirūpinsiu, aš tave parvešiu namo“, o kiti sako, koks jis geras, jis ją nuveš. Tada mergina atsikelia lovoj su mėlynėmis ir nesupranta, neatsimena, kas įvyko, ir juk nieko negalėjo įvykti, nes tai draugas, aš juo pasitikiu, o ir kiti draugai, sako, „Tu juokauji, taigi čia mūsų draugas, jis nieko negali blogo padaryt“. Tai labai įvairūs kontekstai, kurie persipina, nes ta naktinio klubo erdvė gali pereiti į asmeninį gyvenimą ir atvirkščiai.