Bylos duomenimis, 29 metų kaltinamasis galėjo nužudyti taksistą ir sugėrovą. Abu nusikaltimai nėra susiję – vienas žmogus buvo nužudytas pernai sausį, įtariamojo nesulaikius, tų metų vasarį įvykdyta dar vienas nužudymas – rastas nužudyto taksisto kūnas.

Kaip Šiaulių apygardos teismo posėdyje pirmadienį sakė prokurorė Jūratė Tamašauskienė, 29 metų kaltinamasis sukėlė sunkias ir neatstatomas pasekmes, asmenybės bruožuose, gyvenimo būde iki šių nusikaltimų padarymo jau buvo aiškiai išreikštas jo polinkis nusikalsti.

Pasak prokurorės, vyras yra socialiai pavojingas asmuo – nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, naujus nusikaltimus padarydavo praėjus neilgam laiko tarpui, nusikaltimai vis sunkėjo.

Kaip teigė valstybinė kaltintoja, kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru.

„Kaltininkas dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Pastaroji aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką“, – teigė prokurorė.

Prokurorė teigė, jog A. Pupštos prisipažinimas nužudžius taksistą V. M. esąs nesavanoriškas ir nenuoširdus, bet nulemtas byloje esančių pakankamų jo kaltės įrodymų.

„Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Nuoširdus gailėjimasis įvykdžius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, kt., tačiau tai byloje nebuvo nustatyta“, – sakė J. Tamašauskienė.

Tardamas savo paskutinį žodį A. Pupšta pareiškė, kad dabar sutinkantis su visais pareikštais civiliniais ieškiniais. Teismo prašė paskirti jam terminuotą bausmę – laisvės atėmimą 25 metams. Kaltinamasis paaiškino, jog norės anksčiau atsidurti laisvėje, kad pasimatytų su savo mama, seserimi.   

Nužudytas taksistas ir sugėrovas

Dviejų žmogžudysčių aplinkybės ėmė aiškėti po to, kai pernai vasario pabaigoje, prie miškelio Raseinių rajone buvo rastas taksi automobilis, o šalia jo gulintis negyvas 60 metų V. M.

Netrukus buvo nustatyta, kad automobilio savininkas buvo nužudytas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė policijai žinomą A. Pupštą.

Bylos duomenimis, lemtingąjį vasario 19-osios vakarą, būdamas Ariogaloje, A. Pupšta pažįstamo V. M. paprašė, kad šis savo automobiliu jį nuvežtų į Raseinius, V. M. sutiko.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis galėjo žinoti, kad vairuotojas turi pinigų, todėl važiuojant jam kilo mintis tuos pinigus pagrobti.

Įtariama, kad A. Pupšta iš pradžių taksi vairuotoją pasmaugė, tada pagrobė 300 eurų, išstūmė nužudytąjį iš automobilio ir pats nuvažiavo į degalinę.

Vyras degalinėje išsiaiškino, kokiu keliu reikia važiuoti į Raseinius, paaiškėjo, kad jis turi grįžti tuo pačiu keliu.

Kodėl pasmaugė taksistą, kaltinamasis pasakyti negalėjo. Jis vairuotoją iškėlė iš automobilio ir paliko jį ant žemės.

Bylos duomenimis, A. Pupšta, privažiavęs prie įvykio vietos – gulinčio automobilio savininko – nutarė taksi automobilio atsikratyti, jį palikdamas prie V. M. ir pats iš nusikaltimo vietos pasišalino. Kaip vėliau teigė kaltinamasis, tada jis manęs, kad taksi automobilio savininkas esąs dar gyvas.

Per ikiteisminį tyrimą A. Pupšta pasakojo, jog lemtingąjį vakarą kelyje į Raseinius jis sėdėjo šalia vairuotojo V. M. ir gėrė alų.

Begeriant alų, anot kaltinamojo, jam atėjo mintis, ir jis V. M. pasakė „pasuk į keliuką nuo pagrindinio kelio", po jo pasakymo V. M. pasuko į kairę, ten buvęs kažkoks užrašas, A. Pupšta patikslino, kad tas keliukas vedęs į mišką.

Kodėl pasmaugė taksistą, kaltinamasis pasakyti negalėjo. Jis vairuotoją iškėlė iš automobilio ir paliko jį ant žemės, tada paėmė V. M. pinigus iš piniginės, kuri buvusi vairuotojo automobilio durelėse, gulintį V. M. paliko lauke ant keliuko, o pats nuvažiavo su jo automobiliu į degalinę. A. Pupšta degalinėje nusipirko kavos už savo pinigus, o cigarečių – jau už V. M. pinigus.

A. Pupšta sakė žinojęs, kad pažįstamas V. M. turi pinigų, bet, anot kaltinamojo, „važiuoti į Raseinius paprašė šiaip sau, be jokio tikslo ir tuo metu dar neturėjo ir tikslo apiplėšti“. Kaltinamasis teigė V. M. nenorėjo nužudyti, norėjo tik apsvaiginti ir pagrobti pinigus.

Netrukus buvo išaiškintas ir kitas A. Pupštos galbūt įvykdytas nužudymas. Pernai sausį Raseinių rajone, Ariogaloje, buvo nužudytas 42 metų R. M.

Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad konfliktas tarp buto šeimininko ir A. Pupštos galėjo kilti per išgertuves.

A. Pupšta pareigūnams pasakojo, kad lemtingąjį vakarą jis pats gėrė savo nusipirktą alų, o R. M. – savo degtinę.

Anot kaltinamojo, alkoholinius gėrimus tada jie gėrę atsistoję. A. P. teigimu, begeriant jis kažką pasakė R. M. o šis pradėjęs jį gąsdinti savo pusbroliais, kurie, anot kaltinamojo, esą grįžę iš kalėjimo, gali privažiuoti, davė suprasti, kad A. Pupšta gali būti sumuštas.

Vyras neneigė, jog jis konflikto metu buto šeimininkui sudavęs ne vieną smūgį. Nuo patirtų galvos traumų R. M. vasario 6 dieną Kauno klinikose mirė. A. Pupšta teigė nesitikėjęs, kad R. M. nuo jo suduotų smūgių gali mirti. Vyras sakė, kad po laidotuvių buvo nuėjęs prie nužudytojo kapo.

Teisme kaltinamasis A. P.upšta savo kaltę pripažino, teismui papasakojo apie įvykio aplinkybes, atsakė į teismo proceso dalyvių pateiktus klausimus.

Šioje byloje per teisminį nagrinėjimą metu teismui buvo pateikti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Daugiau kaip 100 tūkstančių eurų siekianti suma kaltinamąjį A. Pupštą suglumino, vyras teigė, kad su tokia suma nesutinkantis, anot jo, sunkiai įsivaizduojantis, kada tokią pinigų sumą jam pavyktų sumokėti.

Nuosprendis bus skelbiamas kovo 23 dieną.