Antradienį Taryba kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę, teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, prašydami imtis efektyvių priemonių, kad būtų užtikrintas į neteisėtus procesus įtrauktų teisėjų fizinis saugumas.

Taip pat jų prašoma užtikrinti, kad tarptautines teisines vertybes pažeidžiantis Rusijos institucijų elgesys būtų pasmerktas ir užkardytas.

„Teisėjų taryba (...) smerkia Rusijos Federacijos institucijų veiksmus suverenios valstybės Lietuvos Respublikos pareigūnų – teisėjų – atžvilgiu. Teisėjų taryba yra įsitikinusi, kad nepriklausomos valstybės teisėjų persekiojimas dėl jų konstitucinių pareigų vykdymo negali būti toleruojamas ir pateisinamas, privalo būti pasmerktas tarptautiniu mastu“, – teigiama Nacionalinės teismų administracijos išplatintame pranešime.

Taryba taip pat nurodė su paramos prašymu kreipusis į Europos teismų tarybų tinklą, konsultacinę Europos teisėjų tarybą ir Europos veiksmingo teisingumo komisiją.

Savo pranešime Lietuvos teisėjų savivaldos institucija taip pat pažymėjo, kad teisėjo nepriklausomumo garantijos draudžia bet kokiu būdu kištis į teismo vykdomą teisingumą, daryti poveikį teismo sprendimui ar persekioti teisėją dėl jo priimto sprendimo.

Anot teisėjų, svarbu ir tai, kad Sausio 13-osios byla vis dar yra nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.

„Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Teisėjų taryba Rusijos Federacijos institucijų veiksmus vertina, kaip neteisėtus bandymus daryti tiesioginį spaudimą Lietuvos teismams, atliekantiems savo konstitucinę priedermę – vykdyti teisingumą“, – pabrėžė Taryba.

Rusijos tyrimų komitetas pirmadienį pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams. Anot Rusijos pareigūnų, Lietuva tuomet nebuvo nepriklausoma valstybė, priklausė SSSR, o šių teisėjų nuteisti kariai vykdė pareigą ir užtikrino viešąją tvarką.

„Taip pat imtasi būtinų priemonių skelbti tarptautinę kaltinamųjų paiešką“, – teigiama pirmadienį paskelbtame komiteto pranešime spaudai.

Minėti trys Vilniaus apygardos teismo teisėjai pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.