Teisingumo ministerija pranešė parengusi Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, kurios nustatytų aiškesnę šios alternatyvios kardomosios priemonės taikymo tvarką.

Ministerija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu piniginį užstatą sumokėjęs asmuo jo netenka, jeigu pažeidžia nustatytą režimą.

„Asmens laisvės suvaržymas yra pati griežčiausia ir valstybei bei mokesčių mokėtojams brangiausiai kainuojanti kardomoji priemonė. Būna atvejų, kai pritaikius suėmimą, teisme nagrinėjant bylą įtarimai nepasitvirtina, ir valstybė tokiam žmogui turi mokėti kompensaciją už nepagrįstai apribotas teises, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Jeigu įtariamasis, sumokėjęs piniginį užstatą, neįvykdytų numatytų pareigų ar bandytų pabėgti, šie pinigai atitektų valstybės biudžetui.

Anot jo, teismams ir prokuratūrai reikia aiškesnio teisinio mechanizmo, kad galėtų plačiau taikyti įstatyme numatytą alternatyvią priemonę – sulaikymą už užstatą, nes „dabar galiojanti įstatymo nuostata yra gana paini ir sunkiai taikoma praktikoje“.

BPK pataisų projekte numatoma, kad asmuo, kuriam prokuroras ar teismas skiria kardomąją priemonę piniginį užstatą, jį sumokėtų per 3 dienas.

Jeigu įtariamasis, sumokėjęs piniginį užstatą, neįvykdytų numatytų pareigų ar bandytų pabėgti, šie pinigai atitektų valstybės biudžetui. Užstato dydis nustatomas atsižvelgiant į galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, įtariamojo turtinę padėtį bei jo asmenybę. Nors teisės aktuose užstato konkretus dydis neįvardijamas, teismų praktikoje ši suma siekė nuo maždaug tūkstančio iki beveik pusės milijono eurų.

BPK projekte taip pat siūloma apylinkių teismams perduoti nagrinėti dalį sunkių nusikaltimų bylų ir taip sumažinti darbų naštą apygardų teismams, kad šie turėtų daugiau laiko gilintis į sunkių nusikaltimų atvejus. Anot pranešimo,  baudžiamųjų bylų krūvis apylinkių teismams padidėtų 3 procentais, tačiau dėl numatytų kitų įstatymų pataisų jiems beveik 10 procentų sumažės nagrinėjamų civilinių bylų apimtys.

Šiuo metu apygardų teismai pirma instancija nagrinėja didžiąją dalį bylų dėl sunkių nusikaltimų, kai įstatyme numatyta griežčiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų, ir visas bylas dėl labai sunkių nusikaltimų.