Trijų teisėjų kolegija paskelbs, ar ilgos laisvės atėmimo bausmės šnipinėjimo byloje nuteistiesiems skirtos pagrįstai.

Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka vyko nuo liepos, apklaustas specialistas, atlikęs sprogmenų tyrimą, gauti reikalingi dokumentai. Byla nagrinėta neviešuose teismo posėdžiuose.

Šiaulių apygardos teismas Rusijos piliečiui Sergejui Moisejenkai skyrė 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jis nuteistas už šnipinėjimą, neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų bei kovinių granatų. Buvusiam Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės karininkui, kapitonui Sergejui Pušinui dėl šnipinėjimo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Abu jie apskundė pernai vasarį paskelbtą Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. S. Pušinas prašo sušvelninti bausmę iki trejų metų, o S. Moisejenka prašo jį išteisinti, nes sako nepadaręs nusikaltimo požymių turinčios veikos. Jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, rusas prašo bent sušvelninti bausmę.

Tuo metu Generalinė prokuratūra su verdiktu šnipinėjimo byloje sutinka ir prašo palikti jį galioti, o abu skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Kaip yra nustatęs Šiaulių apygardos teismas, S. Pušinas S. Moisejenkai surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, karines operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.

Rusijos žvalgybai perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-ųjų gruodį, Lietuvos karinei žvalgybai surinkus informacijos, kad S. Pušiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios tarnybos pavedimu S. Pušinas rinko ir per S. Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.