„Šiuo atveju įvertinus visetą byloje surinktų duomenų, negalima konstatuoti, kad kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei ir padaryta komerciniais tikslais, o visų trijų asmenų veiksmai buvo kaip bendrininkų ir bendravykdytojų“, – rašoma išteisinamajame nuosprendyje.

Lukas Klimčiauskas, Rimas Matulevičius ir Aurimas Matulevičius teisti paaiškėjus, kad jie turėjo lūšių gaišenas ir vieną jų pamėgino parduoti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis BNS sakė, kad po šios istorijos jie buvo atleisti iš pareigų.

„Jie po tos istorijos, atlikus tarnybinius patikrinimus, už pareigūno vardo pažeminimą visi atleisti buvo iš VSAT“, – BNS sakė jis.

Išteisinimo pasiekė iš antro karto

Trys asmenys pirmosios instancijos teismo buvo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir nubausti 300–350 eurų įmokomis, tačiau šis sprendimas apskųstas Kauno apygardos teismui, siekiant R. ir A. Matulevičių išteisinimo.

Jau pirmosios instancijos teismas atmetė Aplinkos apsaugos departamento pateiktą ieškinį dėl daugiau kaip 6,5 tūkst. eurų žalos gamtai.

Teismui skundą atmetus, byla keliavo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, šis prašymą tenkino iš dalies ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismas pakeitė žemesnės instancijos teismo sprendimą ir visus tris buvusius pareigūnus išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaip BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė, išteisinamąjį nuosprendį planuojama vėl skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisti dėl to, kad lūšis rado, o ne sumedžiojo

Bylą perduodant į teismą prokuratūra skelbė, jog „kaltinimai neteisėtu dviejų lūšių sumedžiojimu ir bandymu vieno iš įstatymų saugomų gyvūnų kūną parduoti pareikšti trims asmenims“, tačiau teismo nutartyje nurodoma, kad vyrai teisti ne dėl medžioklės, o dėl prekybos lūšimi ir todėl išteisinti neįrodžius, kad jų veiksmai padarė didelę žalą.

Kaip nutartyje bylos aplinkybes nurodo teismas, trys vyrai kaltinti, kad L. Klimčiauskui suradus dvi sumedžiotas lūšis, jie visi kartu bendrininkų grupėje jas laikė šaldymo įrenginyje namuose, kol sumanė žvėris parduoti.

Tada vieną iš gaišenų vyrai pardavė už 250 eurų nusikalstamą veiką imitavusiam asmeniui.

Prokuratūros atstovė BNS sakė, kad atliekant tyrimą lūšių sumedžiojimo aplinkybių nustatyti nepavyko, tačiau pabrėžė, kad tiek dėl sumedžiojimo, tiek dėl jų gaišenų laikymo ar realizavimo taikomas tas pats Baudžiamojo kodekso straipsnis, todėl pateikto kaltinimo ši aplinkybė nekeičia.

Tačiau ši aplinkybė tapo argumentu apeliaciniam skundui, teigiant, jog vien tuo, kad rado gaišenas ir jas laikė, asmenys didelės žalos gamtai nepadarė.

„Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo įgytos (rastos), laikomos ir gabenamos lūšių gaišenos. Tai reiškia, kad šios rūšies saugomų gyvūnų apsaugos būklei žala, o tuo labiau didelė, buvo padaryta ne apeliantų veiksmais“, – skundo argumentus citavo teismas.

Kauno apygardos teismas pritarė šiam argumentui. Pasak teismo, negalima laikyti, kad didelė žala saugomiems laukiniams gyvūnams padaryta vien tuo, kad buvo įgytos ir vėliau gabentos dvi lūšių gaišenos.

„Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo įgytos (rastos), laikomos ir gabenamos lūšių gaišenos, kas reiškia, kad šios rūšies saugomų gyvūnų apsaugos būklei žala, o tuo labiau didelė, buvo padaryta ne A. M., R. M. veiksmais“, – teigė teismas.

Apygardos teismas pabrėžė, jog asmenys nebuvo kaltinami tuo, kad lūšis sumedžiojo ar buvo atsakingi už jų žūtį.

Vienkartinis pardavimas – ne komercija

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas taip pat konstatavo, jog vienkartinis veiksmas negali būti laikomas komerciniais tikslais.

„Sąvoka komercija ir komerciniai tikslai yra platesnė nei vienkartinis kokios nors prekės realizavimas. Šioje byloje nenustatyta, kad A. M., R. M., L. K. veikė komerciniais tikslais“, – nurodo teismas.

Apeliantai taip pat siekė įrodyti, jog pats lūšių gaišenos pardavimas buvo išprovokuotas, tačiau teismas šį argumentą atmetė.

Bylos duomenimis, L. Klimčiausko turėtas lūšių nuotraukas pamatė vienas jo pažįstamas ir pažadėjo pasidomėti, kas norėtų jas nupirkti, tačiau iš tiesų informavo aplinkosaugininkus. Vienas iš jų liepė šiam asmeniui palaikyti ryšį su lūšių pardavėju, kad pardavimą būtų galima užfiksuoti, o pats aplinkosaugininkas pažadėjo kreiptis į teisėsaugą.

Kaip teigiama nuosprendyje, byloje esančiame garso įraše užfiksuota, jog į aplinkosaugininkus kreipęsis vyras užsiminė L. Klimčiauskui apie šio minėtus „naminius kačiukus“.

„Sukūręs legendą apie tariamą draugelį, kuris „ant švenčių grįžta iš anglų“, o po „Naujųjų tikriausiai išvaro“ skatina (kursto) L. K. abi šias lūšių gaišenas parduoti, domisi spalva, dydžiu, kaina ir pan.“, – sprendime minimi skundo argumentai.

Be to, pasak skundo, įvykusio inscenizuoto lūšies pirkimo metu, slaptieji jo dalyviai patys pasiėmė lūšį ir įdėjo į automobilį, tačiau pinigų už ją nesumokėjo, todėl gaišenos pardavimo faktas taip pat neįvyko.

Tačiau teismas šiuos argumentus atmetė, konstatavęs, jog provokacijos aplinkybių nebuvo nustatyta, juo labiau, kad padaryta nebuvo ir paties nusikaltimo.