Kiekvienais metais jis susipažindavo su gaunamomis įmonės auditorių išvadomis, bet detaliai jų duomenų netikrindavo. Ir tik kai 2013 metų pabaigoje, jam atvykus į Lietuvą, įmonės darbuotojai užklausė, kada jiems bus išmokėti atlyginimai, o įmonės ofise pamatė antstolius, kurie buvo atvykę areštuoti turto dėl „Sodrai" jau pusmetį nemokėtų mokesčių, norvegas praregėjo. Pasak pranešimo, atlikus buhalterinių dokumentų patikrą, buvo nustatytas bendrovės pinigų savinimasis, išrašant fiktyvias sąskaitas faktūras ir fiksuojant fiktyvias ūkines operacijas tarp norvego įkurtos įmonės ir vienos Kauno bendrovės, su kuria katerius gaminti įmonė jokių verslo ryšių nėra turėjusi ir iš jos jokių prekių nėra pirkusi.

Kad iš pastarosios įmonės į Raseinių rajone įsikūrusią įmonę prekių niekuomet nebuvo pristatyta, bylojo įmonės sandėlio apyvartos apskaitos dokumentacija.

Štai tada įmonės savininkas ir kreipėsi į policijos pareigūnus. 2014 metų vasarą Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto pasisavinimo, jo iššvaistymo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo.

Tyrimas buvo ilgas ir sudėtingas, pareigūnams talkino specialistai, kuriems buvo paskirta net 10 įvairiausių užduočių – dėl įmonės ūkinės ir finansinės veiklos, rašysenos ir kompiuterių tyrimo.

Pinigai – Kauno įmonei

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonės buhalterė, nuo 2005 metų vasaros iki 2013 m. vasaros atlikdama kasininkės funkcijas, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir neteisėtai perleido Kauno įmonei per 50 tūkstančių eurų, kaip atsiskaitymus už realiai nenupirktas prekes bei nesuteiktas paslaugas.

Šiems savo neteisėtiems veiksmams nuslėpti moteris į įmonės apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, o balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose įrašė dokumentais nepagrįstą pinigų išmokėjimą Kaune registruotai įmonei.

Be to, įtariama, kad ji 2008-2013 metais iš bendrovės kasos be pateisinančių dokumentų paėmė apie 41 tūkst. eurų ir, siekdama nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, į buhalterinę apskaitą įrašė grynųjų pinigų išmokėjimus darbuotojams. Tačiau jokių kasos išlaidų orderių, ant kurių būtų pinigų gavimą patvirtinantys pinigų gavėjų parašai, nerasta.

Remdamiesi iš specialistų gautomis išvadomis ir tyrimo metu surinktais įrodymais Šiaulių apskrities policijos tyrėjai ir tyrimą kuruojantis Šiaulių apygardos prokuroras šių metų birželį priėmė sprendimą tyrimą baigti kaltinamuoju aktu ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teismui.