Pereiti į pagrindinį turinį

Viena aplinkybė apsunkina tyrimą dėl taršos Šešupėje

Nemunas Kauno rajone atidavė dar vieną skenduolį
Nemunas Kauno rajone atidavė dar vieną skenduolį / T. Urbelionio /BFL nuotr.

Didžiulės baltos putos Šešupėje ir daugybė nugaišusių žuvų – tokį reginį prieš mėnesį fiksavo Antanavo ir Pilviškių miestelio gyventojai. Praėjus kelioms dienoms po aplinkosaugininkų apsilankymo įvykio vietoje, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Šešupės taršos, tačiau kaltininkai dar nerasti. Tyrimui vadovaujantis prokuroras Oskaras Martynaitis sako, kad toje vietoje upės nuotekos surenkamos tiek iš vienos skalbimo ir valymo priemones gaminančios įmonės teritorijos, tiek iš dalies Antanavo gyvenvietės. Esą būtent ši aplinkybė daro ikiteisminį tyrimą sudėtingą.

Šiuo metu aiškinamasi, kaip ir iš kur teršalai galėjo patekti į upę. „Galimas kaltininkas nenustatytas. Susipažinus su byla ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą, buvo nustatinėjamas galimas įtariamasis. Buvo tikrinami Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento pateikti duomenys, kur nurodyta įmonė, galimai užteršusi Šešupę. Buvo surašytas patikrinimo aktas. Kaip vienas pagrindinių galimų įtariamųjų, buvo patikrinta būtent ši įmonė“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sako O. Martynaitis. Jis nurodo, kad patikrinta įmonė gamina skalbimo miltelius, įvairius valiklius ir pan.

Pasak prokuroro, tyrimas sudėtingas, ir nėra lengva nustatyti tikslų įtariamųjų ratą. „Tikrinant informaciją, kur pastebėtos nuotekos, buvo tikrinama, kas galėjo užteršti upę ir paaiškėjo, kad būtent toje vietoje upės nuotekos surenkamos tiek iš minėtos įmonės teritorijos, tiek iš dalies Antanavo gyvenvietės. Būtent ši aplinkybė [...] daro ikiteisminį tyrimą sudėtingą. Šiuo metu galimi įtariamieji nenustatyti, nes neapibrėžtas jų ratas“, – pasakoja O. Martynaitis.

Anot pašnekovo, prokuratūra sieks įtariamųjų ratą sukonkretinti. „Iš įvairių vietų buvo paimti vandens mėginiai, taip pat – ir iš minėtos įmonės teritorijos, bet šiuo atveju reikalingas konkretesnis tyrimas [...]. Artimiausiu metu bus atlikta ekspertizė ir specialistai turės pasakyti, ar paimtuose mėginiuose rastos medžiagos sutampa su cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos minėtos įmonės gaminamuose produktuose“, – kalba prokuroras.

O. Martynaitis teigia, kad kol kas yra vienas pagrindinis įtariamasis, o, pagrindus įtarimą, byla persikeltų į teismą. „Kai surinksime visą reikiamą medžiagą, pateiksime specialistams. Jeigu pavyks įrodyti ir nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos bei pasekmių ir surinkti duomenis, pagrindžiančius įtarimą, byla bus nagrinėjama teisme“, – tikina O. Martynaitis.

Aplinkosaugininkai vietos gyventojus po įvykio perspėjo, kad Šešupėje nesimaudytų, negirdytų gyvulių ir nenaudotų šio vandens laistymui.

Marijampolės aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Rimo Aleknos teigimu, pirmosiomis dienomis paimtuose vandens mėginiuose medžiagų tarša buvo padidėjusi – kiekis net keliasdešimt kartų viršijo normas. „Buvo labai pakilęs bendras deguonies suvartojimas, anijoninės aktyviosios paviršiaus medžiagos, susijusios su skalbimo priemonių gamyba, padidėjęs bendras azotas, amonio azotas“, – vardija pašnekovas.

Jis pasakoja, kad mėginius ėmė iš Šešupės bei išleistuvų, kurie priklauso įmonėms įsikūrusioms buvusios spirito gamyklos teritorijoje. „Aš negaliu šimtu procentų teigti, kad upę užteršė jie [Antanavo gamykloje veikiančios įmonės], bet galimybės tikrai neatmetu. Manau, ikiteisminio tyrimo metu viskas bus suvesta iki pabaigos“, – teigia R. Alekna.

Pasak specialisto, šiuo metu nei patariama, nei draudžiama maudytis ar žvejoti Šešupės ruože nuo Antanavo kaimo iki Pilviškių – patys žmonės turėtų nuspręsti, ką daryti. Tačiau vandens užterštumo toje vietoje nebepastebima. „Liepos 27 d., praėjus 10dienų po to pirmo įvykio, buvo atlikti papildomi tyrimai. Jų rezultatai parodė, kad tų medžiagų kiekiai neviršija leistinų normų. Tai [maudytis ar žvejoti] – žmonių pasirinkimas. Mes negalime nei uždrausti, nei leisti, tik pateikiame informaciją“, – sako R. Alekna.

Jo teigimu, nuostoliai gamtai siekia apie 90 tūkst. eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų