Vyras prašė nustatyti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis savo prašymą motyvavo neseniai įsigaliojusiomis įstatymo pataisomis, už kurias buvo sušvelninta atsakomybė už tam tikrus nusikaltimus.

Balandį Kauno apygardos teismas neteistą laisvės atėmimą perkvalifikavo pagal naują redakciją, tačiau bausmė už šį nusikaltimą ir galutinė už visus nusikaltimus skirta bausmė dėl to nepakito – jaunas vyras lieka nuteistas griežčiausia Lietuvoje taikoma laisvės atėmimo bausme.

Teisėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad K. Bieliauskas, atlikdamas bausmę, jau baustas septynis kartus drausmine tvarka. Be to, būtent šis Kėdainių gyventojas subūrė organizuotą grupę, buvo jos lyderis, parūpino nusikalstamoms veikoms daryti reikalingas priemones, įrankius.

Praeityje jis buvo teistas (teistumas išnykęs), tačiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, darbingas, tačiau niekur nedirbo.

„Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę nei jam skirta bausmę nėra“, – praeitą savaitę paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas. Jo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Bausmės švelninimui prieštaravo ir Generalinė prokuratūra.

Šios prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis atsiliepime teismui nurodė, kad, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį, skirti švelnesnę bausmę, K. Bieliauskui nėra pagrindo.

K. Bieliauskas už grotų laikomas nuo 2017 m. – nuo tada, kai su kitais pusbroliais buvo sulaikyti dėl visą šalį sukrėtusio nusikaltimo.

Pagal dabar Lietuvoje galiojančius įstatymus, ne mažiau kaip 20 metų kalėję nuteistieji turi galimybę išeiti į laisvę – teismas gali skirti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų.

Todėl tokia galimybė K. Bieliauskui gali atsirasti ne anksčiau kaip 2037 metais.

Teismai yra konstatavę, kad nors K. Bieliauskas nebuvo nukentėjusiosios I. Strazdauskaitės nužudymo tiesioginis vykdytojas, tačiau savo aktyviais veiksmais, žodiniu susitarimu pritarė Leono Bieliausko veiksmams bei akivaizdžiai siekė to paties rezultato – pašalinti jų nusikalstamas veikas mačiusią nukentėjusiąją ir vienintelę įvykio liudytoją I. Strazdauskaitę.

Teismo teigimu, padaręs baisius nusikaltimus K. Bieliauskas tęsė įprastą gyvenimą, slėpė ir naikino įkalčius, keisdamas parodymus, versdamas kaltę kitam nuteistajam siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tai rodo jo pavojingumą, atskleidžia cinišką ir niekinamą požiūrį į visuomenei priimtas gyvenimo normas, žmogiškąsias vertybes, žmogaus gyvybę.

„Tai rodo jo pavojingumą, atskleidžia cinišką ir niekinamą požiūrį į visuomenei priimtas gyvenimo normas, žmogiškąsias vertybes, žmogaus gyvybę“, – konstatavo I. Strazdauskaitės nužudymo bylą nagrinėję teismai.

ELTA primena, kad Lietuvą sukrėtęs žiaurus nusikaltimas buvo įvykdytas 2017 metų kovą. Iš savo tėvų namų brangiu automobiliu į Vilnių išvažiavusi I. Strazdauskaitė. kelionės tikslo nepasiekė – dingo pakeliui. Keliu Klaipėda – Kaunas – Vilnius važiavusi jauna mergina buvo pagrobta.

Per tyrimą paaiškėjo, kad imitavus eismo įvykį, mergina buvo įgrūsta į bagažinę ir vežiojama kelias valandas. Ji vėliau buvo brutaliai nužudyta suduota keliasdešimt smūgių kastuvu ir užkasta Kėdainių rajone, Daukšių aerodromo teritorijoje.

2021 m. liepą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai griežčiausias – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – bausmes skyrė broliams Leonui ir Karoliui Bieliauskams. Tuo metu jų pusbroliui buvo skirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuometis LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas sakė, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą, o nuteistieji yra labai pavojingi visuomenei.

„Tai žiaurus, ciniškas, nežmoniškas elgesys, ignoruojant absoliučiai visas žmogiškąsias vertybes, ciniškas požiūris į kito žmogaus gyvybę. Teismas konstatavo, kad šie asmenys yra pavojingi, ypač kalbant apie Karolį Bieliauską, kuris buvo šio nusikaltimo organizatorius ir iniciatorius, nors pats tiesiogiai nedalyvavo atimant gyvybę I. Strazdauskaitei, tačiau jis aktyviai pritarė savo bendrininkų veiksmams, pats bandė išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, aktyviai neigė savo kaltę, bandė suversti kitiems bendrininkams, todėl teismas taip pat konstatavo, kad jo įkalinimas iki gyvos galvos atitinka teisingumo principą, izoliuojant tokį pavojingą asmenį nuo visuomenės ir užkertant kelią daryti kitus nusikaltimus“, – tada sakė A. Gutauskas.