Vogti važiuoja net paspirtukais: pabrangus degalams – vagysčių bumas

Atvažiuoji į degalinę, prisipili kanistrą ir sprunki, vildamasis, jog niekas nepastebės.

„Šiuo metu ypač dėl degalų brangimo suaktyvėjo“, – sakė degalinių tinklo „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

Vagišių suaktyvėjimas degalinėse gyventojų nestebina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai dėl ko nevogs... Taigi, matot, pabrango viskas. O tie, kurie neturi iš ko gyventi, tai kaip jiems gyventi. Bet tai čia ne išeitis“, – kalbėjo vyras.

O čia – dar nematytas žanras.

„Tarp jaunimo kažkoks tai nuotykių ieškotojų bumas kilęs: atvažiuoja ne su automobiliais, su paspirtukais“, – pasakojo L. V. Karlavičius.

Apsivogus vėliau tempti tenka ne tik degalus, bet ir patį paspirtuką.

„Grubiai į mėnesį mes prarandam apie kokius 2 tūkstančius litrų, tai čia bus apie 5 tūkstančiai eurų“, – teigė L. V. Karlavičius.

Kitos degalinės skaičiuoja, kad nuostoliai dar didesni.

„Už 100 tūkstančių eurų yra pavagiama degalų per metus iš mūsų tinklo“, – nurodė „Circle K Lietuva“ vadovas Skirmantas Mačiukas.

Nors ne visi degalams pabrangus pajuto vagišių suaktyvėjimą.

„Pinigais žiūrint, tai taip, pinigais nuostoliai didesni, bet jei žiūrėt skaičium vagysčių, tai ne“, – sakė S. Mačiukas.

Už 100 tūkstančių eurų yra pavagiama degalų per metus iš mūsų tinklo.

Vagys gudrauja. Žino, kiek pilti, kad išsisuktų tik su bauda. Už smulkią vagystę – nuo 90 eurų.

„Iki 150 eurų yra dar taikoma administracinė atsakomybė, tai yra tiktai bauda žmogui numatyta, jei kalbam apie didesnę sumą nei 150 eurų, tada jau yra pradedamas ikiteisminis tyrimas ir žmogui gresia baudžiamoji atsakomybė“, – aiškino Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Taigi, degalų vagiama už nedaug, bet daugiau kartų.

„Klasikinis būdas, tai yra vogti numeriai ir per dieną bandoma apsilankyt trijose–penkiose degalinėse skirtingose ir, reiškia, įsipilt ir bėgt“, – pasakojo L. V. Karlavičius.

Tiesa, policija pastebi, kad degalus pastaruoju metu dažniau bandoma nusiurbinėti iš vilkikų.

„Šiemet turime 101 ikiteisminį tyrimą, pernai turėjom 89“, – nurodė R. Matonis.

O sąžiningų piliečių piniginės ir toliau tuštėja.

„Nu žmonėms šiaip ar taip reikia į darbus, ar taip kur nukeliaut, suprantama. Nors ir kainos bus didelės, bet vis tiek žmonės važinės“, – sakė vaikinas.

Iš Vyriausybės pažado mažinti akcizą liko tik pasiūlymas persėsti į traukinius ir autobusus.

„Visi supraskim tokį dalyką, čia yra fantazijos“, – pareiškė L. V. Karlavičius.

Kiek anksčiau akcizą mažino lenkai. Nuo spalio pirmos laikinai jį apkarpė ir latviai. Dėl to dyzelinas ir benzinas Latvijoje turėtų pigti maždaug 8 centais.

Degalų pardavėjai Lietuvoje jau nebesitvardo.

„Man toks įspūdis, kad mūsų visi kaimynai politikai yra drąsūs, o mūsų kažkokie, atsiprašau, myžtelėję į batą kiekvieną kartą, kai reikia padaryti kažkokį didesnį sprendimą“, – rėžė S. Mačiukas.

Jiems nesuprantamas ir prezidento siūlymas. Jis siūlo įvesti degalų kainų lubas.

Neva, tai garantija, jei valdžia nuspręstų laikinai drastiškai sumažinti akcizą.

„Užtikrinti, kad 100 procentų visa nauda nukeliaus grynai vartotojams“, – teigė Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Tai reiškia, nesvarbu, kokia kaina rinkoje, parduoti degalų brangiau nei nustatytos lubos nebūtų galima.

„Tada ką, mum uždarinėt reikės degalinę, nes negalėsim pardavinėt, į minusą nieks nepardavinės“, – piktinosi S. Mačiukas.

„Circle K“ degalinės skaičiuoja, kad šiemet jų pelnas bus maždaug 10 procentų mažesnis, nes vairuotojai pilasi mažiau degalų. Prognozuojama, kad šiemet valstybė ir taip nesurinks maždaug 300 milijonų eurų pelno mokesčio.

Dėl prezidento siūlymo sušauktas neeilinis Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdis. O ten – vien pastabos.

„Kada tas mechanizmas būtų įjungiamas, koks turėtų būti kainų skirtumas ir t. t. nėra numatyti“, – pažymėjo Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos atstovas Mantas Zakarka.

Neaišku, kas kompensuotų nuostolius.

„Nustatant kainą yra labai didelė rizika nepataikyti“, – teigė Emilis Cicėnas.

Ir ar apskritai degalų Lietuvoje nepritrūks.

„Tiekėjams gali būti ekonomiškai naudingiau produkciją realizuoti kitose rinkose nei Lietuvoje“, – įspėjo Konkurencijos tarybos narė Monika Ražukaitė.

Tačiau komitetas vis tiek nubalsavo už.

„Ačiū labai visiems už pastabas, tai girdint verslo poziciją, tai, na, matyt, natūralu, tai nėra verslo skatinimo įstatymas, tai yra vartotojų apsaugos įstatymas“, – sakė V. Augustinavičius.

Prezidento siūlymą Seimas turėtų svarstyti kitą savaitę.