Domėjimasis simboliais (šis žodis graikų kalboje reiškia veiksmažodį „viską sumesti į krūvą“) skatina mūsų gebėjimą vaizdingai mąstyti, kalbėti. Štai mūsų dienas yra pasiekusi sąvoka „Kolumbo kiaušinis“. Tik nedaugelis gali paaiškinti, ką šis posakis reiškia ir kaip jis kilo.

Užsienio spaudoje rašoma, kad Kolumbo kiaušiniu vadinamas paprastas sudėtingos užduoties sprendimo būdas. Teigiama, kad, Kristupui Kolumbui išplaukus iš Ispanijos per Atlantą ir atradus Amerikos žemyną, pavyduoliai tvirtino, jog tai galėjo padaryti bet kuris kitas patyręs jūrininkas. Tuomet K.Kolumbas pasiūlė pavyduoliams išspręsti paprastą uždavinį – pastatyti ant stalo kiaušinį smailiuoju galu. Niekas negalėjo to padaryti.

Tuomet didysis žemių atradėjas stuktelėjo į stalą smailąjį kiaušinio galą ir, žinoma, jį pastatė. „Tai visiškai paprasta!“ – šūktelėjo vienas iš pavyduolių. „Suprantama, – atsakė K.Kolumas, – bet tik tuomet, kai tai jau žinoma.“
Sako, kad Napoleonui priklauso posakis: „Negalima iškepti omleto nesudaužius kiaušinio.“ Šiuo posakiu pateisinamos visos priemonės siekiant užsibrėžto tikslo.

Kai vaikai pradeda mokyti suaugusiuosius, sakome: „Kiaušinis vištą moko.“

Patekusieji į keblią padėtį priversti viską, kaip sakoma, statyti ant vienos kortos. Tokiu atveju galima išgirsti posakį: „Visus kiaušinius deda į vieną pintinę.“

Ant Velykų stalo karaliaujantis kiaušinis nuo seno laikomas vaisingumo simboliu. Tai, anot „Simbolių žodyno“, liudija daugelio kultūrų mitologijoje minimas „pasaulio kiaušinis“, simbolizuojantis visas kuriamąsias galias. Dėl formos paprastumo, dažniausiai baltos spalvos ir dėl daugybės jame slypinčių galių kiaušinis ne kartą skelbtas tobulumo simboliu. Kiaušinio trynys simbolizuoja auksą, o baltymas – sidabrą.

Krikščionybėje kiaušinis laikomas vienu iš Prisikėlimo simbolių. Raudonai dažytus kiaušinius persai, graikai, romėnai pavasarį dovanodavo savo artimiesiems ir giminėms, nes buvo tikima, kad tokie kiaušiniai – meilės simbolis. Beje, raudonai dažytų kiaušinių rasta ir X–XI a. iškasenose Lenkijoje. Vėliau tokia ir kitomis spalvomis imta dažyti kiaušinius ir Lietuvoje, kur tikėta, kad tokie margučiai turi gydomųjų galių. Lietuviai, per Velykų pusryčius valgydami margučius, užsitikrindavo sau sveikatą, išmesdami lukštus į daržą – gerą derlių, o atiduodami juos vištoms – jų dėslumą.