Kūčių naktį senoliai laikė itin magiška ir stebuklinga. Tai liudija iki šių dienų išlikęs paprotys naudojant įvairius burtus spėti ateitį.

Etnologai pripažįsta, kad šiais laikais tradiciniai burtai praranda anuometinę prasmę, tačiau kviečia nepaversti jų vien beprasmiu žaidimu, praneša Lietuvos radijas.

Ne vienus metus į tradicines etnomokyklėles klaipėdiečius kviečiantys etnologai šiemet mokė ne tik pasigaminti tradicinių kalėdinių puošmenų, bet ir susipažindino su populiariausiais Kūčių nakties burtais.

Pasak etnologų, seniau dauguma jų buvo susiję su vedybomis – skaičiuodavo kalėdaičius ar riešutus, per petį mesdavo batą, kieme klausydavo, iš kurios pusės šuo loja. Taip pat populiaru buvo burti tikru bičių vašku: ant žvakės liepsnos ištirpintą vašką pildavo į dubenį su vandeniu. Jam sutingus, iš susidariusių figūrų spėdavo, kas laukia kitąmet.

Tokie burtai nepamiršti iki šių dienų, tačiau etnologai sako, kad jie praranda turėtą prasmę. Anksčiau burdavosi tik jaunimas, dabar burtų griebiasi visi, net vaikai.

Etnologė Valerija Jankūnaitė sako, kad reikėtų laikytis tradicijos, o vaikams pabrėžti, kad jie burtais gali tik žaisti.  

Etnologai taip pat ragina nepamiršti, kad Kūčios – tai ne tik blizgančios dovanos ir gausus valgių stalas. Juk per Kūčias, pasak etnologės, ne tik burtai, bet ir kiekvienas ištartas palinkėjimas turi magišką galią. Ne veltui senoliai tikėjo, kad tą naktį prakalba gyvuliai, o vanduo šuliniuose virsta vynu.