Jungtinėse Valstijose, Santa Monikoje, eidama 98-uosius metus mirė žinoma prozininkė, poetė, vertėja Alė Rūta (Elena Nakaitė-Arbienė).

E.Nakaitė-Arbienė gimė 1915 metais Petrograde, Rusijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo su tėvais grįžusi į Lietuvą, mokėsi Rokiškio gimnazijoje, pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete Kaune, 1937 metais baigė Klaipėdos pedagoginį institutą, mokytojavo, skelbiama Lietuvos rašytojų sąjungos interneto svetainėje.

1943 metais jis baigė literatūros studijas Vilniaus iniversitete. Bendradarbiavo žurnaluose „Naujoji vaidilutė“, „Naujoji Romuva“. 1944 metais turėjo pasitraukti iš Lietuvos, trumpai studijavo Vienos universitete, gyvendama Vokietijoje išleido pirmas eilėraščių ir novelių knygas, 1948 metais persikėlė į JAV.

Didžioji dalis Alės Rūtos išeivijoje parašytos kūrybos yra romanai, apysakos, novelės. Taip pat išleido keturis poezijos rinkinius, scenos veikalų, kelionių įspūdžių.

Iš daugiau kaip dvidešimties knygų pati rašytoja išskyrė premijuotus romanus: „Trumpa diena“ (1955), „Kelias į kairę“ (1964), „Pirmieji svetur“ (1984).

Jos prozoje dera realistinė ir lyrinė tėkmės, intymus šeimos vaizdavimas ir panoraminis vaizdas, psichologizuotas ir pakilus pasakojimas. Vyrauja tarpukario Lietuvos kaimo vaizdai (dažniausiai – Rytų Aukštaitijos), šviesą skleidžiančių inteligentų paveikslai, egzode atsidūrusių lietuvių nostalgiški jausmai ir jų gyvenimo refleksijos. Tikėjimas, meilė, darbo prasmė, papročiai - tai nuolatinės siužetų ir vaizduojamų likimų atramos, idealistiniai patriotiški siekiai - nenykstanti jos kūrybos ir veiklos siekiamybė.