JAV erdvėlaivis „Discovery“ ketvirtadienį tapo pirmuoju iš nurašytų erdvėlaivių laivyno tapęs muziejaus eksponatu, baigęs 30 metų tarnybą pilotuojamų kosminių skrydžių programoje.

„Kosminių šaudyklių programa suteikė šiai šaliai daugybę pirmų ir didžių akimirkų“, - pasakė NASA administratorius Charles'as Boldenas (Čarlzas Boldenas) per ceremoniją, krui surengta erdvėlaivio „Discovery“ atvykimo į Smitsono (Smithsonian) nacionalinį oro ir kosmoso muziejų prie JAV sostinės.

„Esame dabar laimingi galėdami pasidalinti šiuo paveldu su milijonais lankytojų“, - pridūrė Ch.Boldenas.

Keli tūkstančiai turistų jau plaukė į Steven F. Udvar-Hazy (Stiveno Udvaro Hazio) centrą Virdžinijos priemiestyje, kur savanoriai dalijo mažytes JAV vėliavėles, grojant Jūrų pėstininkų orkestrui.

„Jaučiuosi tartum mažas vaikelis“, - sakė aerokosmoso inžinierė, 24-erių Kelly Scroggs (Kelė Skorgs), eidama pro du berniukus, aprengtus kaip astronautai, greta muziejaus stovinčio erdvėlaivio „Entperrise“ link.

Vėliau 15 iš 31 tebegyvenančio erdvėlaivio vado, kartu su kitais astronautais, skraidžiusiais „Discovery“ praėjo pro kairįjį žymiojo laivo šoną, kai jis buvo tempiamas į aikštelę priešais ten stovintį „Enterprise“.

Su jais buvo ir Eileen Collins (Eilin Kolinz), pirmoji moteris erdvėlaivio „Discovery“ pilotė ir vadė, o greta jos buvo Steve'as Lindsey (Stivas Lindsis), vadovavęs paskutiniame „Discovery“ skrydžiui pernai.

„Didžiausias astronautų susirinkimas turbūt per visą NASA istoriją“, - pažymėjo muziejaus direktorius Jackas Dailey (Džekas Deilis).

Žymusis kosminis keliautojas Johnas Glennas (Džonas Glenas), pirmasis amerikietis 1962 metais iškilęs į orbitą aplink Žemę, o vėliau, 1998 metais dar kartą skridęs „Discovery“, sakė, jog jam gaila, kad erdvėlaivų programa baigėsi, bet pridūrė tikįs, kad šis erdvėlaivis įkvėps ateities kartas.

„Nelaimingas sprendimas, padarytas prieš aštuonerius su puse metų, užbaigti šatlų programą, mano nuomone, per anksti nurašė “Discovery„ ir sulaikė mūsų tyrimus“, - sakė J.Glennas.

„Bet tie sprendimai padaryti, - pridūrė jis. - Dabar mes imsimės naujų programų ir turime neribotų galimybių“.

„Discovery“ - seniausias ir daugiausia kelionių, 39, atlikęs JAV erdvėlaivis iš trijų skraidžiusių - tarp jų ir „Endeavour“ bei „Atlantis“, o jų prototipas „Enterprise“ nekilo į kosmosą nė karto.

Dar du erdvėlaivius ištiko nelaimės: „Challenger“ subyrėjo vos pakilęs 1986 metais, o „Columbia“ sudegė leisdamasi į Žemę 2003 metais. Abiejų ekipažai tuomet žuvo.

„Discovery“ kosmose iš buvo 365 dienas, nuskriejo beveik 149 mln. mylių (241 mln. kilometrų), nurodė NASA misijų vadavietė.

„Discovery“ buvo nurašytas pernai pirmasis iš trijų erdvėlaivių - „Endeavour“ paskutinį kartą skrido į kosmosą balandį, o 30 metų trukusi erdvėlaivių programa buvo baigta 2011-ųjų liepą, kai į Žemę sugrįžo „Atlantis“.

Dabar tik Rusijos kosminėmis kapsulėmis „Sojuz“ į TKS skraidinami astronautai ir atsargos. Dėl skrydžių varžosi ir privačios JAV bendrovės. Jau balandžio 30 dieną į bandomąjį skrydį Tarptautinės kosmoso stoties link skries krovininis laivas „SpaceX“.

Tuo tarpu erdvėlaivis „Enterprise“ balandžio 23 dieną iš Vašingtono bus nuskraidintas į Niujorką, suks ratus virš Laisvės statulos ir kitų žymių objektų, kol galiausiai pateks į Niujorko „Intrepid“ jūrų, oro ir kosmoso muziejų.