Trečiadienį Klaipėdą pasieks ir čia bus pristatyta Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos menininkų rezidentų iš viso pasaulio paroda.

Išskirtinė atmosfera, vietos patirtis ir dvasia

Sąvoka genius loci reiškia išskirtinę atmosferą ar visur įsiskverbusią vietos patirtį ir dvasią. Parodos kuratoriai kolonijos meno direktorius Vytautas Michelkevičius ir Yulia Starsteva (kuratoriaus asistentė, Kanada) jai atrinko įdomiausius darbus, kurie per pirmuosius kolonijos veiklos metus tyrinėjo Nidą kaip sensorinę aplinką.

Šviesa, garsas, kvapas, lietimas, naratyvas, komunikacija – tai pagrindiniai patirties Nidoje raktažodžiai, virstantys menininkų kūriniais. Nidos, kaip vietos, apibrėžimas ištįsta už jos ribų į svyruojantį barometro spaudimą, judantį smėlį ir vandens temperamentą. Atokioje vietoje aplinka tampa charakteriu, su kuriuo reikia rasti bendrą kalbą. Gamta pasirodo ne romantiškai ar nostalgiškai, bet kaip kažkas, su kuo tu keitiesi laiku, taikaisi su vėjo kryptimi ir vandeniu, ieškai ir lauki. Per pirmuosius metus rezidentų sukurti kūriniai atspindi psichologinį gyvenimo ir kūrimo Nidoje poveikį.

Pirmasis kūrinys, sukurtas kolonijoje, žymi chronologinę parodos pradžią. Prancūzų menininko Quentin Armand „Plaustas“ yra tarpinė erdvė, sukurta tam, kad „būtų tuščia ir be namų jausmo“. Minimali plūduriuojančio įtaiso konstrukcija veikia metaforiškai. Kūrybos medžiaga – medžių šakos rastos miške – yra tiesiogiai susijusi su Nida. „Tai ne laivas, bet vietovė“. Skirtumas tarp vietos ir vietovės yra esminis, nes vietovė turi aiškias koordinates, tuo tarpu vieta kinta santykyje su kitomis vietomis. Tai primena laivo padėtį arba kažkieno vietą prie pietų stalo. Šis laivas yra efemeriškas ir vandenyje lengvai iširtų. Taigi jis yra kartu ir vieta, ir vietovė, ir judantis, ir statiškas, ir transportavimo būdas, ir objektas.

Kad pabrėžtų paraleles ir skirtingus požiūrius

Parodoje taip pat dalyvauja šio pavasario kolonijos rezidentai. Pavyzdžiui, Lena Dobrowolska (lenkų menininkė gyvenanti Škotijoje) interpretuoja Thomo Manno romaną „Užburtas kalnas“. Jos kūrinys yra pušies sodinimo akcija ir fotografijų instaliacija, kurioje Nidos peizažas pasitelkiamas išgryninti „organų be kūno“ arba „kūno be organų“ idėją, kylančią iš Deleuze ir Guattari teorijos. Kūno kaip rinkinio idėja santykyje su organu kaip objektu yra greta vietos ir vietovės idėjos. Jos abi nurodo į fizinę subjekto poziciją. Jei kūnas yra subjekto vietovė, tai organas yra vieta kūne. Organo buvimas už kūno yra bandymas permąstyti „į“ (vidų ) ir „iš“ (vidaus) kaip sinonimus, o ne antonimus.

Parodos struktūra sudėliota ne chronologiškai, bet pagal estetinius ir teminius kriterijus tam, kad pabrėžtų paraleles ir skirtingus požiūrius į aplinką. Nors ir sunku iki galo suvokti šiuos kūrinius už jų sukūrimo erdvės, nes kai kurie iš jų rodomi tik kaip proceso fotografiniai pėdsakai, tačiau apie juos galima galvoti kaip apie organus už kūno ribų. Jie rodomi tam, kad iš naujo apibrėžtų Nidos erdvę už jos ribų lyg tai būtų vidujybės sinonimas. Paroda yra sudaryta tokiu būdu, kad atspindėtų vidinius santykius tarp laikinų vietų sampratų, atsirandančių kolonijoje.

Jau priėmė daugiau nei 50 menininkų

Nuo atidarymo 2011-ųjų kovą Nidos meno kolonija priėmė daugiau nei 50 menininkų, buvusių rezidencijoje nuo vieno iki keturių mėnesių. Vienu metu Nidoje reziduoja nuo 5 iki 10 menininkų, iš kurių 2–3 – užsieniečiai.

Nidos meno kolonija yra naujas VDA padalinys, skatinantis inovacijas ir tarptautiškumą Lietuvos mene bei eksperimentus meno edukacijoje. Vienos pagrindinių jos veiklų – tarptautinė menininkų rezidencijų programa bei seminarų ir kūrybinių dirbtuvių organizavimas.

Šioji paroda – tai pirmasis kolonijos renginys Klaipėdoje.

Parodoje dalyvauja Quentin Armand (Prancūzija), Liddy Scheffknecht (Austrija), Lena Dobrowolska (PL/UK), Rudolfas Levulis ir Paulius Mazuras (Lietuva), Justin Tyler Tate (Kanada/Estija), Aistė Goda Viršulytė (Lietuva), Gwenn-Ael Lynn (JAV/Prancūzija) ir kiti menininkai.

Vernisažas – balandžio 4 d. 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). Parodą bus galima apžiūrėti iki balandžio 11 d.