Ketvirtadienį Klaipėdos dramos teatras publikai pristatys premjerą – šiuolaikinio kroatų dramaturgo Mate’s Matišićiaus vienaveiksmę dramą „Moteris be kūno“.

Naujausią spektaklį teatras parodys gruodžio 6, 8 ir 14 dienomis Žvejų rūmų didžiojoje salėje.

Panašiai, kaip Lietuvoje

Spektaklį režisuoja vilnietė Ramunė Kudzmanaitė, vaidins Klaipėdos dramos teatro aktoriai Linas Lukošius, Nijolė Sabulytė, Valentina Leonavičiūtė, Rimantas Pelakauskas, Vaidotas Jočys ir Arūnas Račkauskas. Žvejų rūmų scena per spektaklį virs sukrečiančiu memorialu, kurio dailininkas – irgi vilnietis, Lietuvoje garsus scenografas Marijus Jacovskis, taip pat sukūręs ir „Moteris be kūno“ veikėjų kostiumus.

Anot R.Kudzmanaitės, naujasis spektaklis gvildena sąžinės, atsakomybės, drąsos ir pareigos klausimus. Pjesė nukels į Kroatiją, kuri nuo 1995 m. pasibaigusio karo tebesigydo jo žaizdas. Kūrinyje prabyla pati istorija, duodama keletą žmogiškumo pamokų iš Balkanų. Apie pasaulį, nuolat balansuojantį ties beprotybės ir prievartos slenksčiu. Apie sunkų ir mirtinai pavojingą užsiėmimą – žmogiškumo išsaugojimą katastrofos akivaizdoje...

„Panaši situacija, kaip ir Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Daugelis buvusių kareivių gyvena toliau ir užima atsakingus postus. Bet kiti negali taip toliau gyventi ir sprendžia savo sąžinės problemas. Taip buvęs kareivis ateina pas prostitutę – pas daug už jį vyresnę „moterį be kūno“, ir pareiškia norą... ją vesti... Bet tai tik intriguojanti istorijos pradžia, – pasakojo režisierė apie į sceną žengiantį spektaklį, pabrėždama jo aktualumą. – Karas ir kareiviai, pokaris ir sužaloti žmonių gyvenimai – tai nėra svetima Lietuvai. Mūsų tėvai ir seneliai dar prisimena pokarį, partizaninio karo laikus, kaip neteko savo artimųjų, o kiti iki šiol nežino, kur palaidoti jų kūnai. Norisi kalbėti apie Kroatiją ir todėl, kad apie skausmingą mūsų pokarį pradėtų kalbėti kitos tautos. Jeigu mes rūpinsimės kitais, gal kažkas pasidomės ir mūsų istorija.“

Paauglystėje buvo roko žvaigždė

Režisierė prasitarė, kad šią pjesę siūliusi ne vienam Lietuvos teatrui, bet tik klaipėdiečiai su džiaugsmu ją priėmė. O jos autorius ne tik padovanojo lietuviams savo kūrinį, bet ir specialiai jam parašė muziką, atsisakydamas bet kokių honorarų. Dramaturgas ir režisierė – bendraamžiai, greitai surado bendrą kalbą, tapo bičiuliais, statant spektaklį, nuolat bendrauja elektroniniu paštu, yra tikimybė, kad M.Matišićius atvyks į premjerą.

1965-aisiais gimęs M.Matišićius – vienas svarbiausių šiuolaikinių kroatų rašytojų. Be to, jis ir scenaristas, ir džiazo gitaristas bei kompozitorius, paauglystėje Jugoslavijoje buvo tikra roko žvaigždė. Šiuo metu jis gyvena iš pjesių bei scenarijų rašymo ir muzikavimo, taip pat dėsto dramaturgiją Zagrebo universitete, nors yra baigęs teisės mokslus. Jo knygą „Pomirtinė trilogija“ šiemet Lietuvoje išleido leidykla „Aidai“. Tai dramos, pasakojančios apie gyvenimą Balkanuose po „didžiojo sprogimo“. Knygą sudaro trys pjesės – „Pirma laidojami sūnūs“, „Moteris be kūno“ bei „Niekieno sūnus“. Pagal pastarąją pjesę pastatytas to paties pavadinimo filmas.

Po 18 metų – džiaugsmas sugrįžus

Spektaklio „Moteris be kūno“ režisierė R.Kudzmanaitė gimė 1966-aisiais Vilniuje. 1989 m. ji baigė TV režisūrą tuometėje Lietuvos muzikos akademijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Nuo 1990-ųjų kuria dokumentinius kino ir videofilmus, rašo scenarijus. Nuo 1991 m. dirba kaip teatro režisierė, stato spektaklius Lietuvos ir užsienio teatruose, dalyvauja tarptautiniuose teatro ir kino festivaliuose, šiuolaikinės dramaturgijos akcijose. Kino filmai „Teka saulė vakaran“ (1991) ir „Aviečių laukai“ (1997) pelnė tarptautinius apdovanojimus.

Klaipėdiečiai ją dar prisimena iš 1994 m. uostamiesčio Dramos teatre režisuotos V.Sarojano pjesės „Geriausias gyvenimo laikas“. 2000 m. R.Kudzmanaitė apdovanota aukščiausiu Lietuvos teatriniu apdovanojimu – „Kristoforu“ kaip jauna teatro menininkė už spektaklius „Stotis N. mieste“ pagal Wisłavos Szymborskos poeziją („Kitas krantas“), Lucieno Lamberto „Šarlotės“ (Oskaro Koršunovo teatras), Helenps Verburg „Tėvai ir kiaušiniai“ (Jaunimo teatras). Taip pat ji yra dirbusi Lietuvos nacionalinėje televizijoje kultūros laidų bendraautore ir režisiere. Pernai R.Kudzmanaitė įkūrė savo teatrą, pasivadinusį Vilniaus teatro grupe. M.Matišićiaus dramos „Moteris be kūno“ pastatymas yra bendra jos vadovaujamos Vilniaus teatro grupės ir Klaipėdos dramos teatro produkcija.

Paklausta, kokie potyriai, sugrįžus į Klaipėdos dramos teatrą po 18 metų, R.Kudzmanaitė atsakė: „Čia man sekasi labai gerai. Nuostabus teatras su puikiais aktoriais. Gaila, kad jie neturi savos scenos, bet pats pastatas gal nėra taip svarbu, kai yra stipri kūrybinė grupė. Didelis džiaugsmas čia sugrįžti ir dirbti. Malonu, kad daugelis dar prisimena „Geriausią gyvenimo laiką“.