Šeštadienį  Klaipėdos etnokultūros centras kviečia spalvinti vėtrunges. Jos gali atsirasti kiekvienuose namuose, tai įdomu ir nesudėtinga, tikino etnologai.

Edukacinio užsiėmimo „Nuspalvink savo vėtrungę“ metu lankytojams siūloma ne tik nusispalvinti sau vėtrungę (medžiagomis organizatoriai aprūpins), bet ir  daugiau sužinoti apie šį unikalų žvejiškos kultūros reliktą: išgirsti jo atsiradimo ir raidos  istoriją, susipažinti  su tradicinėmis formomis, spalvomis, autentiškais pavyzdžiais.

Vėtrungė – pamario žvejų valčių puošmena bei atpažinimo ženklas, dar vadintas „karūna“, „vėluku“. Kaip pasakojo etnologė Irena Armonienė, seniausios vėtrungės buvo daromos iš skardos, o jų gale būdavo pritvirtinamos atitinkamos spalvos vėliavėlės.

Stiebo viršūnėje įtaisyta vėtrungė 1844 m. tapo privalomu žvejybinės valties atributu. Tuometinis vyriausiasis Kuršių marių žūklės prievaizdas Ernstas Vilhelmas Berbomas, siekdamas efektyviau kontroliuoti žvejus, kiekvienam pamario kaimui paskyrė skirtingų spalvų medines lenteles su nesudėtingos geometrinės formos piešiniais. Šie ženklai rodė priklausomybę konkrečiam kaimui ir marių regionui.

Žvejai turėjo teisę savo vėtrunges puošti dar ir papildomais drožiniais. Medžio raižinių „mada“ vėtrungėms suteikė įmantresnę išvaizdą.

Išpjaustinėta vėtrungė tapo tarsi žvejo vizitine kortele – ji informavo ir apie laivo savininką, jo kūrybinius sugebėjimus bei turtinę padėtį. Paprastai vėtrungėse buvo vaizduojami gerai pažįstami objektai – pastatai, medžiai, gyvuliai, kai kurie religiniai simboliai – viskas, kas supo žmogų bei atrodė gražu.

Vėtrungės didesnio visuomenės susidomėjimo susilaukė XX a. pradžioje, kai Nida pamažu ėmė tapti kurortu, ypač mėgstamu Vokietijos dailininkų. Stengdamiesi užfiksuoti kraštovaizdžio savitumą, jie atkreipė dėmesį į unikalų burvalčių vėtrungių grožį.

Jomis ėmė žavėtis ir poilsiautojai. Netrukus vėtrunges ir žvejai, ir dailidės ėmė gaminti ir pardavinėti atvykėliams.

Šiandien vėtrunges galime išvysti ne tik muziejuose, ant mariose plaukiančių kurėnų stiebų, bet ir žvejų gyvenimą menančių vietovių sodybose, viešose erdvėse Kuršių nerijoje,  Drevernoje, Kintuose ir kitur.

Vėtrungė gali atsirasti kiekvienuose namuose. Spalį ir lapkritį Klaipėdoje vyksta edukaciniai užsiėmimai, kurių lankytojai spalvina savo vėtrunges bei  daugiau sužino apie jas.

Artimiausias kūrybinių dirbtuvių užsiėmimas – lapkričio 12 d., šeštadienį, 11 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Kaina asmeniui – 30 Lt. Būtina registracija tel. 310 022.