Penktadienį ir šeštadienį Klaipėdos koncertų salėje bus pristatytas fortepijono virtuozo Alexanderio Paley (JAV) inicijuotas Nikolajaus Rimskio-Korsakovo operos „Mozartas ir Salieri“ pastatymas – vienas didžiausių XXXVIII festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ iššūkių.
Stato originalią versiją
Pianistas, kuris yra didelis operos žanro gerbėjas bei žinovas, festivalio organizatoriams pasiūlė atlikti klavyrinę operos „Mozartas ir Salieri“ versiją. Joje solistams pritars ne orkestras, o fortepijonas, kuriuo skambins pats A.Paley. Dviejų konkuruojančių kompozitorių Mozarto ir Salierio personažus kuria jaunosios kartos solistai Mindaugas Jankauskas (tenoras) ir Eugenijus Chrebtovas (baritonas). Pastatyme taip pat dalyvaus Paulius Pancekauskas (fortepijonas). Originalo kalba (rusų) atliekamame spektaklyje svarbiausias dėmesys bus skiriamas dramai, išreiškiamai per muziką. Spektaklio režisierius – Valentinas Masalskis, scenografijos ir kostiumų dailininkė – Renata Valčik.
Klaipėdoje bus parodyta labai retai statoma originali kompozitoriaus versija. Ją A.Paley jau yra atlikęs JAV, Austrijoje ir Moldavijoje. „Tai geniali muzika. Mano nuomone, ji geriau skamba su fortepijonu nei su orkestru“, – teigė pianistas.
N.Rimskis-Korsakovas savo operoje „Mozartas ir Salieri“ panaudojo citatas iš Wolfgango Amadeuso Mozarto kūrinių „Requiem“ bei operos „Don Žuanas“. A.Paley atliks „Requiem“ dalį „Lacrimosa“ Franzo Liszto perdirbtą fortepijonui solo. Į operą pianistas įpins ir lėtąją dalį iš Mozarto fortepijoninės sonatos.
A.Paley kovo mėnesį Vilniuje jau turėjo pirmąsias repeticijas su solistais. Jo nuomone, E.Chrebtovas ir M.Jankauskas dirba labai profesionaliai. „Chrebtovas turi labai gražų balsą, o Jankauskas – vaidinimo dramos spektakliuose praktiką“. Pianistas džiaugiasi ir kūrybine partneryste su režisieriumi V.Masalskiu: „Pirmą kartą gyvenime dirbu su tikru režisieriumi“.
Nepakeitė nė vieno žodžio
N.Rimskio-Korsakovo opera „Mozartas ir Salieri“ sukurta 1897 m. pagal Aleksandro Puškino dramos tekstą. Genialus A.Puškino tekstas idealiai tiko N.Rimskio-Korsakovo operos libretui – kompozitorius nepakeitė nė vieno žodžio. Operos premjeroje, kuri įvyko 1898 m. Maskvoje, Salieri partiją dainavo garsus rusų solistas Fiodoras Šaliapinas, vėliau ne kartą atlikęs šį kūrinį kaip monodramą (Mozarto partijos diapazonas taip pat jam tiko).
Operoje, kurios veiksmas vyksta Vienoje XVIII a. pabaigoje, susitinka skirtingo tipo menininkai: Mozartas – šviesus, tyras, nešykštus ir kilnus, Salieri – racionalistas ir dogmatikas, fanatiškas ir nuožmus, linkstantis į nusikaltimą. Taip ir įvyksta: „pavyduliautojas“ Salieri nunuodija Mozartą.
Šis A.Puškino sukurtas mitas, priartintas prie meninės tiesos, Salieri pasmerkė visuotinei paniekai, turėjusiai įtakos jo kaip kompozitoriaus veiksnumui. „Tu, Mozartai, Dievas. Tik pats to nežinai“, – tvirtino Salieri Puškino dramos personažo lūpomis. Vienas stipriausių to laikmečio vokalinės muzikos kūrėjų Salieri buvo neabejotinai rimtas Mozarto varžovas. Jis turėjo ne tik geresnę tarnybą dvare, bet ir buvo autoritetingas kompozicijos mokytojas. Salieri pašventė savo gyvenimą muzikai ir pasiekė sėkmę tik darbu. Susitikęs su Mozartu jis pajuto pavydą ir pyktį, kad neapsakomai didis talentas suteiktas tokiam nerūpestingam žmogui, kuriam muzikos kūrimas – lyg žaidimas.
A.Puškino dramoje Mozartas primena Salieri, kad „genijus ir piktadarybė – du nesuderinami dalykai”, tačiau konkurentas jam įberia nuodų. Mozartas atlieka ištraukas iš savo „Requiem“, kurios sugraudina Salieri. Kai Mozartas pasijaučia sunegalavęs ir išeina, Salieri neduoda ramybės Mozarto žodžiai: nejaugi jis teisus ir Salieri ne genijus?..
Rado bendrą kalbą
Šiomis dienomis Klaipėdos koncertų salėje intensyviai vyko paskutinės operos „Mozartas ir Salieri“ repeticijos. Kūrybinei komandai vadovavo pianistas A.Paley.
„Opera yra didelė mano aistra. Pirmą kartą sutikau tokią asmenybę, kaip V.Masalskis. Aš žaviuosi viskuo, ką jis daro. Aukščiausias profesionalumas, talentas, tvirto charakterio bruožai – tai retai sutinkama viename asmenyje. Didelė laimė, kad mes iš karto radome bendrą kalbą. Tai, ką jis sako solistams, man yra artima. Tai, ką aš spendžiu teatre, jis irgi daro. Jis stato operą pirmą kartą. Jis labai atsargiai elgiasi su muzika, jautriai ją jaučia, – dalijosi repeticijų įspūdžiais A.Paley. – Darbo procesas vyksta labai dinamiškai. Aš džiaugiuosi, nes radau bendraminčių. Žaviuosi V.Masalskio meniniu skoniu. Tai idealus skonis, kuriam negresia posūkis į banalybę. Jo teatrinis mąstymas labai šiuolaikiškas. Solistus parinkau ne aš. M.Jankauskas yra labai profesionalus ir atsakingas. Jis turėjo išmokti Mozarto partiją per labai trumpą laiką. Beje, jo balsas tam labai tinka. Solistui padeda ir tai, kad jis yra dramos aktorius. Jis labai greitai viską įsisavina. E.Chrebtovas jau pirmo susitikimo metu buvo puikiai išmokęs partiją. Manau, kad jam karjera gerai seksis. Jis turi savito tembro balsą, dramos aktoriaus duomenis, t.y. turi savo veidą. P.Pancekauskas – labai talentingas jaunas pianistas, kurio karjerą seku, kartais su juo dirbu. Manau, jo laukia graži ateitis. Esu labai dėkingas Klaipėdos koncertų salei, nes čia galiu daryti tai, kas gyvenime man yra labai svarbu. Jos scenoje (repertuaro, eksperimento požiūriu) galiu realizuoti savo sumanymus, kurių aš niekur kitur negaliu įgyvendinti. Klaipėda dabar yra labai svarbi mano gyvenime, čia jaučiuosi tarsi namie. Tikiuosi, kad bus labai geras spektaklis.“
V.Masalskio žodžiais, tai bus spektaklis spektaklyje: „Jis perteiks mūsų požiūrį į mitą, kad Salieri nužudė Mozartą. Galbūt tuo nustebinsime žiūrovus, į Puškino tekstą ir šią negatyvią istoriją žvelgdami kitaip. Opera statoma koncertų salėje, todėl prisilietimas prie jos reikalauja savito sprendimo. R.Valčik scenografija minimalistinė. Tiek ji, tiek kostiumai atitinka koncertinio atlikimo sumanymą. Abu dainininkai yra gerai pasiruošę, malonu su jais dirbti, kaip ir su Alexanderiu. Jis yra tikrai nepaprasta asmenybė – filosofas, aktorius, pianistas, dirigentas. A.Paley labai lankstus bet kokiai idėjai. Mes bandome sukurti aktyvią trupę, nesiskiriame jau kelias dienas, daug repetuojame“.
Semiasi naujos patirties
„Man tai buvo labai įdomus pasiūlymas, – sakė M.Jankauskas. Visgi nedažnai galima išgirsti kamerines operas, jos šiek tiek nustumtos į šalį. Taip pat suintrigavo galimybė padirbėti su tokiomis asmenybėmis kaip A.Paley ir V.Masalskis. Mane traukia jų patirtis, todėl noriu šiek tiek pasisemti iš jų. Mane žavi jų darbas. Jie pasako tikslias pastabas, papildo vienas kitą. Savo partiją turėjau išmokti greitai, todėl repeticijose smegenys dar ne viską spėja „suvirškinti“. Man buvo atradimas ir pats kūrinys. Iki šiol dar nebuvau jo dainavęs. O naują kūrinį visada reikia prisijaukinti.“
E.Chrebtovą (V.Liaudanskio nuotraukoje) labiausiai žavi darbas su V.Masalskiu ir A.Paley: „Anksčiau dar nebuvau prisilietęs prie dramos, todėl dabar labai džiaugiuosi galimybe dirbti su šiuo režisieriumi. Kiekvienas jo pasakytas žodis yra vertas aukso. Jis naikina štampus, paaiškina, ko negalima daryti. Svarbu tai, kad V.Masalskio operos koncepcija sutampa su A.Paley. Aš priimu visą tą gaunamą informaciją tarsi kempinė. Tai neapsakomas malonumas. Šiuos įspūdžius prisiminsiu visą gyvenimą. Tikiuosi, jie padės pagrindą mano tolimesnei karjerai operos scenoje, kur reikia vaidinti. Kiekviena nauja opera solistui – didžiulis pliusas, žingsnis į priekį. Dabar padarysiu 3–4 žingsnius į priekį, dirbdamas su šiais grandais. A.Paley yra didelis eruditas ne tik muzikos srityje, bet ir literatūroje“.
„Mano vaidmuo yra antraplanis, – kalbėjo P.Pancekauskas. – Kol kas repeticijose nedaug turiu progų pasireikšti, tik įdėmiai stebiu, kaip pianistas ir režisierius dirba su solistais. Tai man naudinga, nes suteikia daug naujų žinių. Spektaklio metu grosiu fugetę kartu su A.Paley, kurį labai gerbiu ir vertinu.“
Šis išskirtinis festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ projektas bus rodomas Klaipėdos koncertų salėje balandžio 12 ir 13 d. 18 val. Bilietai – po 30, 50 litų, taikomos nuolaidos.
Naujausi komentarai