Rugsėjo 15 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kviečia į vieną gražiausių meilės istorijų – baletą „Tristanas ir Izolda“ pagal Richardo Wagnerio, Henko de Vliegerio muziką.

Galimybė dalyvauti visai trupei

Lenkų choreografo Krzysztofo Pastoro pastatytas baletas – tai dviejų veiksmų legendomis apipinta meilės istorija apie Tristaną ir Izoldą. Statyti šį baletą K.Pastorą įkvėpė R.Wagnerio muzika, o 2013-ieji bus R.Wagnerio metai. Kita, ne mažiau svarbi, priežastis buvo ta, kad tai yra labai didelės apimties spektaklis, kuriame gali dalyvauti visa baleto trupė.

„Man pačiam tai yra išskirtinė proga susibendrauti su trupe, ją geriau pažinti, taip pat ir jie turi galimybę susipažinti su manimi, mano darbo metodika“, - ketvirtadienį surengtoje „Tristano ir Izoldos“ pristatymo konferencijoje sakė choreografas.

K.Pastoras pasakojo, kad šis baletas paremtas klasikinio šokio technika, tačiau į ją įpinta ir modernių elementų. Tai, pasak jo, suteikia progą ir šokėjams, ir jam pačiam patirti šiokių tokių nuotykių.

„Noriu maksimaliai išnaudoti šokėjų kūnus, tai darau pasitelkdamas klasikinę techniką, bet ją savitai traktuodamas ir pridėdamas visiškai naujų elementų“, - teigė choreografas.

Įpynė penkias M.Wesendonck dainas

Kalbėdamas apie visus įkvėpimo šaltinius, K.Pastoras pabrėžė, kad ne tik R.Wagnerio muzika lėmė šio baleto atsiradimą. Prieš keletą metų jis išgirdo Henko de Vliegerio parašytą orkestrinę pasiją, kuri sudaryta iš R.Wagnerio „Tristano ir Izoldos“ fragmentų. Šalia šios muzikos atsirado ir Josepho Bédier tekstas „Tristanas ir Izolda“, kuris, choreografo teigimu, yra tarsi visų legendų, šaltinių šia tema rinkinys.

„Būtent iš šių dviejų elementų atsirado šis baletas. Jo libretas skiriasi tiek nuo J.Bédier istorijos, tiek nuo R.Wagnerio operos „Tristanas ir Izolda“. Ne viskas čia yra taip, kaip esame įpratę matyti R.Wagnerio operoje. Kai kurie muzikiniai epizodai balete traktuojami visiškai kitaip, pateikiama visai kitokia nuotaika. Mano nuomone, tai gali egzistuoti ir šitaip, ir tai visai tinka šiai muzikai“, - apie baleto išskirtinumą kalbėjo choreografas.

Šioje partitūroje girdėsite penkias Mathilde‘os Wesendonck dainas. R.Wagneris, rašydamas „Tristaną ir Izoldą“, buvo staiga nutraukęs kūrybinį procesą, kad parašytų penkias dainas M.Wesendonck tekstais. Ji buvo R.Wagnerio rėmėjo žmona. Tarp jos ir kompozitoriaus vystėsi šiokia tokia meilės istorija.

„Taigi čia taip pat suskamba uždraustos meilės tema. Ji atkeliavo ir iš paties kompozitoriaus gyvenimo. Manau, kad šios penkios dainos itin organiškai įsilieja į spektaklio partitūrą ir labai gražiai ją papildo“, - sakė K.Pastoras.

Sudėtingiausia – perteikti natūralias emocijas

Kalbėdamas apie baleto versijų skirtumus, choreografas teigė, kad, jo nuomone, baletas gyvas šokėjais, jie yra spektaklio širdis. Šiame balete choreografija išlieka tokia pati kaip ir Stokholmo (2006 m.) bei Varšuvos (2009 m.) pastatymų, tik įvesta šiokių tokių pokyčių, juos pritaikant prie baleto trupės poreikių.

Izoldos vaidmenį atlieka LNOBT solistė Inga Cibulskytė, Tristano vaidmuo buvo sumanytas Eligijui Butkui, tačiau dėl traumos jis negalėjo šokti. Taigi vaidmuo atiteko choreografo vienam mėgstamiausių šios partijos atlikėjų – Pawelui Koncewojui.

Kaip teigė I.Cibulskytė, kūrybinis procesas buvo netrumpas, jai teko porą kartų vykti į Lenkiją mokytis. „Manau, kad rezultatas tikrai yra neblogas, ir žiūrovai turėtų suprasti, ką norime jiems parodyti. Šis vaidmuo tiek fizine, tiek emocine prasme man reiškia tikrai labai daug. Manau, kad tai yra savirealizacijos etapas mano gyvenime“, - sakė solistė.

P.Koncewojus atlikdamas šį vaidmenį, jau yra turėjęs keturias partneres. Klausiamas, ar turi jas įsimylėti, kad galėtų įtikimai atlikti savo vaidmenį, jis juokaudamas sakė: „Jei direktorius prašo, tada taip.“ Ir pridūrė, kad neįmanoma sušokti ir parodyti meilės, jeigu jos nėra.

Choreografo teigimu, mintis, kad solistai būtinai turi vienas kitą įsimylėti, yra šiek tiek perdėta. „Sudėtingiausi užduotis yra perteikti natūralias emocijas. Ypač tada, kai balete naudojama klasikinė technika.

Tada reikia atrasti kokias nors naujas išraiškos priemones, pridėti modernių elementų, kurie maksimaliai išnaudotų šokėjo kūną ir padėtų toms emocijoms atsiskleisti. Mūsų visų tikslas kasdien man akcentuojant, ko noriu, buvo atrasti baleto kalbą“, - teigė K.Pastoras.

„R.Wagnerio muzika – dirigento svajonė“

Su baleto „Tristanas ir Izolda“ scenografu Adomu Jacovskiu ir kostiumų dailininke Aleksandra Jacovskyte choreografui K.Pastorui jau yra tekę dirbti anksčiau Olandijoje. Darbiniai keliai Lenkijoje jau buvo susikirtę ir su muzikiniu vadovu bei dirigentu Modestu Pitrėnu.

Beje, pats muzikinis vadovas pabrėžė, kad R.Wagnerio muzika yra kiekvieno dirigento svajonė.

„Dirigento, kuris nori tapti generolu. Taip pat manau, kad jo muzika yra didelis iššūkis kiekvienam muzikantui, kuris save gerbia ir traktuoja kaip muzikantą. Šie du dalykai pasako, kad Wagneris savaime yra iššūkis kiekvienam orkestrui, kiekvienai asmenybei.

Šiame balete kartais išgirstame XIX a. pabaigoje rašytą tekstą, kartais girdime aranžuotoją, kuris gana meniškai ir subtiliai pažvelgė į Wagnerio rankraščius“, - apie kompozitorių ir baleto muziką kalbėjo M.Pitrėnas.

Dirigentas taip pat negailėjo gražių žodžių K.Pastorui, kuris, jo manymu, taip pat meniškai ir subtiliai sugebėjo įjungti Wesengdun dainas.

Kur? Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Kada? Rugsėjo 22 d. 18.30 val.
Kaina? 20-200 litų.