Konkursą Nacionalinio dramos teatro (NDT) vadovo pareigoms užimti laimėjęs Oskaro Koršunovo teatro vadovas Martynas Budraitis sako pastarosiomis dienomis išgyvenęs daug negatyvių emocijų.

Pasak M. Budraičio, ant jo specialiai buvo pilamas purvo srautas, siekiama sukelti ažiotažą. „Paskutinėmis dienomis man atrodė, kad aš turiu mažai šansų“, – atviravo M. Budraitis.

M. Budraitis teigia, kad pradėjęs darbą naujame poste pirmiausia ketina peržiūrėti esamus spektaklius ir nuspręsti, kas tinka, kas ne, bei į repertuarą įtraukti O. Koršunovo, E. Nekrošiaus, G. Varno, C. Graužinio spektaklių. Tai, jo manymu, padėtų artimiausiu laiku atnaujinti repertuarą ir pakelti jo meninę vertę.

Naujasis NDT vadovas taip pat sako, kad teatro finansavimas nėra pakankamas, bet tam galima išnaudoti ES programas. Jis taip pat norėtų, kad ateityje būtų pereita prie terminuotų darbo sutarčių su aktoriais: „Manau, kad neturi būti tokios situacijos, kai jie yra nuolatiniai ir nepajudinami“.

Paskelbus, kad nugalėtojote konkurse, pats prasitarėte, kad nesitikėjote būti išrinktas Nacionalinio dramos teatro vadovu. Kodėl abejojote savimi?

Tiesiog gal paskutinėmis dienomis atrodė, kad mažai šansų. Abejojau gal ne tiek savimi ar programa, kiek dėl tokio sukelto ažiotažo. Visokių internetinių svetainių specialus sukūrimas ir tas purvo srautas... Tiesiog nemaloniai nuteikia... Ir toks kažkoks keistas požiūris, įsitvėrimas, tokia kova be taisyklių dėl kažkokios kėdės.

Ligšiolinio  vadovo Adolfo Večerskio?

Nežinau, negalėčiau taip teigti, ten niekas nepasirašo, bet iš tekstų sprendžiant, tai greičiausiai jo pusės gynėjai ar tie, kurie nori, kad būtų taip, kaip yra, kad niekas nepasikeistų.

Kokių darbų, kaip naujasis Nacionalinio dramos tearto vadovas, ketinate imtis pirmiausia?

Pradėkime nuo to, kad aš dar nesu oficialiai vadovas. Tris dienas dar turi konkurso dalyviai teisę apskųsti nutartį. Tada jau bus matyti. O darbai... Reikia į situaciją, į esamą padėtį įsigilinti rimčiau.

Manau, pradėti reikėtų nuo naujo repertuaro formavimo. Aš manau, kad tiesiog reikėtų grąžinti jam meninę kokybę. Ir peržiūrėti tuos spektaklius, kurie yra dabartiniam repertuare, nuspręsti, kurių reikėtų atsisakyti, kuriuos reikėtų palikti.

Išreiškėte nepasitenkinimą A. Večerskio repertuarine politika? Kas būtent joje netenkina?

Čia gal ne tik pono Večerskio... Čia gal iš senesnių laikų likęs toks chaotiškas repertuaro formavimas – ne ieškant, ne inicijuojant pastatymus, o imant tai, kas pasiūloma. Toks pagrindinis, mano galva, minusas.

Kaip pats įsivaizduojate ir kokį ketinate formuoti Nacionalinio dramos teatro repertuarą?

Visų pirma, kaip minėjau, reikėtų peržiūrėti esamus spektaklius ir nuspręsti, kas tinka, kas ne. O tokia greitoji pagalba būtų į repertuarą pakviesti Oskaro Koršunovo, Eimunto Nekrošiaus, Gintaro Varno, Cezario Graužinio spektaklius. Tai padėtų greičiausiu laiku atnaujinti repertuarą ir pakelti jo meninę vertę.

Esate užsiminęs, kad ketinate mažinti techninio personalo darbuotojų gretas. Ar etatų mažinimas palies ir aktorius?

Aš dabar negalėčiau vienareikšmiškai atsakyti. Nemanau, kad per daug ar per mažai tų aktorių. Tiesiog manau, kad neturi būti tokios situacijos, kai jie yra nuolatiniai ir nepajudinami. Šita situacija turėtų keistis.

Turėtų būti terminuotos darbo sutartys – tai leistų tiesiog pagyvinti visą veiksmą ir režisieriams imti tuos aktorius, kuriuos jie mano atliksiant jų funkcijas geriausiai. Siekiamybė būtų tiesiog pervesti palaipsniui visą kūrybinį personalą į terminuotas darbo sutartis.

Ką jūs turite omenyje sakydamas, kad Lietuvos teatras turi būti pristatytas aukščiausiu lygiu šalyje ir užsienyje?

Tai ne mano žodžiai. Tai yra žodžiai iš Nacionalinio teatro nuostatų ir yra žodžiai iš Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymo, kur nurodyta, jog nacionalinis teatras aukščiausiu meniniu lygiu pristato iškiliausius nacionalinius meninės kūrybos laimėjimus.

Yra tokie bendri meniniai kriterijai, profesionalių vertintojų vertinimai, kvietimas užsienio festivalių dalyvauti festivaliuose.

Yra profesionalūs teatro vertintojai, jų atsiliepimai, premijos, kvietimai į užsienio festivalius ir, be abejo, žiūrovų susidomėjimas.

Kaip vertinate Nacionalinio dramos teatro finansinę situaciją?

Finansavimas, kaip visada, ypatingai šiuo metu, yra nepakankamas. Bet reikės ieškoti visokių resursų, galbūt ir tai, kas yra neišnaudojama šiandien – kad ir Europos Sąjungos programos. Jos šiandien yra neišnaudojamos absoliučiai. Tikrai, man atrodo, tai galimybė surasti papildomų finansų. Bendri projektai su užsienio teatrais tikrai padėtų. Gal suformuoti atskirus projektus. Yra įvairių būdų, tiesiog jie iki šiol nebuvo naudojami.

Ar be jau minėto nevalstybinių teatrų pastatytų spektaklių įtraukimo į Nacionalinio dramos teatro repertuarą dar kažkaip kitaip ketinate bendradarbiauti su nevalstybiniais teatrais?

Taip, aš manau, kad statant naujus spektaklius lygiai taip pat galėtų būti bendradarbiaujama, ieškoma būdų, kaip tai padaryti.