Dviejų uostamiesčio tapytojų parodoje susitiko dvi kartos – mokytojas ir mokinys, spalvomis, humoru trykštanti ir konceptuali monochrominė tapyba.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose Baroti galerijos surengtoje tapybos parodoje „Atodangos“ savo kūrybą drauge pristato du klaipėdiečiai – jaunosios kartos atstovas Rolandas Marčius ir gana gerai šalyje žinomas viduriniosios kartos tapytojas Rytis Martinionis.

Rentgeno estetika

R.Marčius (g. 1974) gimė ir užaugo Klaipėdoje, 1994–1998 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 1998–2009 m. gyveno ir dirbo JAV, prieš trejus metus grįžo į gimtąjį miestą, 2011–2012 m. tęsė dailės studijas Klaipėdos universitete. Pernai priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. Jo darbai eksponuoti Niujorko, Čikagos, Memfio (JAV), Vilniaus ir Klaipėdos galerijose.

Šioje parodoje R.Marčius tęsia anksčiau kūryboje analizuotą rentgeno estetikos temą. Monochrominėse drobėse be pavadinimų menininkas ieško jungčių tarp emocinės būsenos, prigimties ir fizinio kūno, atmesdamas lyties, rasės, amžiaus, sveikatos būklės klausimus, gilinasi, kaip emocijos atspindi formą. Tomografinių nuotraukų plokšti paviršiai drobėje įgauna vaiduoklišką tūrį. Kuriama daugiaplanė iliuzija, gylis, pasitelkiant poodinę struktūrą, cheminę ir organų jungčių sistemą – visa, ko negalime matyti plika akimi. Išnarstyta anatomija veikia neapčiuopiamą fizinę realybę ir atvirkščiai. Šalia poodinės struktūros netikėtai užfiksuojami daiktai – žiedai, monetos, medaliai, plaukų segtukai, ginklas, metaliniai dantys etc. – čia veikia kaip užuominos į galimą naratyvą. Autorius naudoja minėtus daiktus kaip simbolius ir nuorodas į tam tikras socialines, profesines ar prieraišumo vertybėms žmonių grupes.

Pasąmonės safaris

R.Martinionis (g. 1961) – viduriniosios kartos tapytojas, daugiausia kuriantis tapybos, vitražo ir asambliažo srityse. Dailininkas 1985 m. baigė meninio stiklo studijas tuomečiame Talino dailės institute (Estija). Parodose dalyvauja nuo 1989-ųjų. Jo darbai eksponuoti Lietuvos, Italijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos galerijose.

Parodoje „Atodangos“ R.Martinionis vėl leidžiasi į savo pasąmonės safarį. Politinės, socialinės realijos, inspiracijos iš literatūros, asmeninės emocijos ir net paprasčiausi buities daiktai, persimaišę autoriaus paveiksluose, šmaikščiai pasakoja daugiabriaunę istoriją, kurią kiekvienas „išgirs“ savaip.

Atidesniam parodų lankytojui septyni R.Martinionio paveikslai „Atodangų“ parodoje byloja apie tikslingą eklektinio vaizdo kūrimą. Šio menininko tapybą maitina laikmetis – karai, katastrofos, politinis ir dvasinis chaosas, simboliais tapę įvaizdžiai... Iš pažiūros alogiškos improvizacijos sakytumei sukonstruotos iš dailininko vaizduotėje netikėtai išplaukusių objektų, kuriuos vis dėlto jungia nematomi dvasiniai, loginiai ir fiziniai saitai. Taip tarsi iš savęs gimsta paradoksaliausi siužetai, džiaugsmingai egzistuojantys irgi tarsi tik patys sau. Šios egzistencijos prasmė – improvizacija, kuri siurrealistiniuose R.Martinionio paveiksluose prabyla savita kalba į tuos, kuriems nesvetima postmodernistinė leksika, asociacijų žaismė ir atviro literatūriškumo bravūra. Vėlgi imponuoja šmaikštūs ir ironiški R.Martinionio paveikslų pavadinimai: „Ramus ir neskausmingas delunatizavimas“, „Lemtingojo zuikio būsenos keitimo aktas“, „Kulinarinė korida, arba Žūtbūtinė kova su antsvoriu“, „Bobų vasaros pabaigos preliudija“, „Nuostabusis garsų pasaulis“, „Viskas, kas buvo, – bus, viskas, kas bus, – yra“, „Pažinimo džiaugsmas“.

„Išsirengė“ prieš visus

Paklaustas, kas du tokius skirtingus tapytojus suvedė į vieną parodą, R.Martinionis šyptelėjo: „Ne tokie jau mes ir skirtingi. Ta pati siurrealizmo mokykla. Tarp kitko, Rolandas buvo mano mokinys E.Balsio menų gimnazijoje. Man patinka jo mąstymas, mudu draugai. Beje, tai jau penktas mano duetas. Pirmasis buvo 1989-aisiais su grafiku V.Kalniniu.“

Anot R.Martinionio, šioji paroda – tai pasąmonės atodangos. „Išsirengėm ne kur nors parke, o prieš visus – parodoje. Mano safaris tęsiasi“, – juokėsi jis.

„Aš irgi tapiau sapnus. Tada ir pradėjau šiuos „rentgenus“ daryt, – prisiminė R.Marčius. – Iš tikrųjų aš tapau aliejumi iš rentgeno nuotraukų. Jų randu internete. Vis dėlto čia – ne kopijos...“

„Čia – elementarus psichodelinis siurrealizmas, – patikslino R.Martinionis. – Aš vis tą patį darau. Man įdomiau, nei abstrakčios tapybos mankšta, norisi siužeto... Vien zuikio istorijos tyrimais – pradedant kontrolierių gaudomais ir baigiant kiekvieno savais, – galėčiau visas sienas nukabinti.“

R.Marčius irgi tapo spalvingus paveikslus, bet šiuosyk sako nenorėjęs „mišrainės“, nesgi kolega – spalvingas. Parodoje – abiejų nauji, niekur iki šiol dar nerodyti darbai. Juos KKKC Parodų rūmuose dar galima apžiūrėti šį savaitgalį.