Poezijos ir muzikos valanda „Ir nusinešė saulę miškai...“ pirmadienį Klaipėdoje baigsis 5-ųjų literatūros ir muzikos „Naktigonių“ festivalis.

Finaliniame jo vakare, skirtame Pauliaus Širvio 90-mečiui, poeto eiles skaitys kaunietis aktorius Petras Venslovas, muzikuos Klaipėdos universiteto profesorius Pranciškus Narušis.

90-ąjį poeto gimtadienį

Būtent rugsėjo 6-ąją – artimiausią pirmadienį sukaks 90 metų, kai Zarasų rajono Padustėlio kaime gimė ilgesio dainius, legendinis lietuvių lyrikas P.Širvys.

„Poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų, – rašė P.Širvys autobiografijoje. – Viskas, kas žmogiška. Ir visa tai poetas pats turi pajusti, išgyventi. Poeto kūryba – daugiau ar mažiau – jo paties autobiografija... Išskyrus dainą, mums tėvai daugiau nieko nepaliko. Kai apšaldavo ganyklos ir pargindavom žiemai galvijus, lankėm Dusetų ir Aleksandravėlės pradžios mokyklas...“

P.Širvys 1940-aisiais baigė Salų žemės ūkio mokyklą, įstojo į Vilniaus karo pėstininkų mokyklą. Su sovietų kariuomene dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, buvo vokiečių nelaisvėje, pabėgo. 1945-aisiais demobilizuotas, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose. 1957-aisiais baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus, 1967–1969 m. dirbo Klaipėdos žvejų laivyne vairininku.

1973 m. „Poezijos pavasario“ laureato P.Širvio eilėraščiai spaudoje pasirodė dar 1947-aisiais. Žinomi jo lyrikos rinkiniai „Žygio draugai“ (1954), „Ošia gimtinės beržai“ (1956), „Beržų lopšinė“ (1961), „Ir nusinešė saulę miškai“ (1969), „Ilgesys ta giesmė“ (1972, 1977). Poetas mirė 1979 m. kovo 27 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.

Daugelis moka mintinai

Rašytojo Rimanto Šavelio žodžiais, „Lietuvą jis labai mylėjo, jo poezijoje tai nepaprastai gražiai pasakyta... Viešpatie mano, gal dar Justinas Marcinkevičius ir Jonas Strielkūnas yra taip pat gražiai parašę! Tačiau karas jį palaužė. Paulius iš tų žmonių, kuris vienąkart šautas neatsigauna...“

Poetas, muziejininkas Alfas Pakėnas pasakojo P.Širvį matęs liūdną ir vienišą, blaivų ir apsvaigusį nuo vyno, nuo gyvenimo kartumo ir ilgesio: „Bet galiu paliudyti, kad visada jis išlikdavo taurus, žmogiškas, teisingas – iš tikrųjų žmogus pagal Dievo paveikslą. Gal ne šventuolis, kartais paklydęs gyvenimo vingiuose, pilkoj buity, bet tikras poetas, neišdavęs savo esmės. Poetas iš Dievo malonės. Jo eilėraščių knygas skaitytojai ir šiandien vadina maldaknygėmis“.

Minimalistines, bet be galo emociškai įtaigias P.Širvio eiles mintinai mokėjo ir tebemoka daugelis viduriniosios kartos lietuvių. Paprastumu genialūs eilėraščiai tebeskamba (neretai pamirštant jų autorystę) gražiausiomis tautos dainomis. O pats P.Širvys guodėsi: „Aš – toks vienas, velnioniškai vienas...“ Amžininkai talentingąjį poetą dažnai vadindavo Lietuvos Jeseninu. P.Širvys neneigė šio sugretinimo, nes rusų lyrikas Sergejus Jeseninas buvo vienas mėgstamiausių jo poetų.

Pažinojo asmeniškai

„P.Širvio poezija užbūrė dar besimokant Konservatorijoje, dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, – pasakojo aktorius P.Venslovas. – Savarankiškas kurso diplominis darbas buvo poezijos spektaklis „Aš – beržas“, pagal P.Širvio eiles. Šiame spektaklyje turėjau laimę skaityti eilėraštį „Aš – beržas“. Mūsų spektaklį žiūrėjo pats Poetas. Po spektaklio jis atėjo mums padėkoti. Nuo tada ir susitikdavau su Pauliumi, ir jo paprašytas vis paskaitydavau poezijos perlą „beržą“. Tai buvo nepaprastos jaunystės akimirkos – skaityti poetui jo poeziją!.. Kol girdėsiu dar balsą: „...Petrai, paskaityk man dar beržą...“, tol skaitysiu „poeto nuo Dievo“ eiles.“

Baigiamojo „Naktigonių – 2010“ vakaro pradžia – 19 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje (Herkaus Manto g. 25). Įėjimas laisvas.

Istorinių pergalių kovose už Tėvynės laisvę sukaktims dedikuotos „Naktigonės – 2010“ startavo gegužės 31-ąją, antri metai visą vasarą vyko Klaipėdoje, šiemet pakviesdamos į 13 renginių. Projektą iš dalies finansavo Kultūros rėmimo fondas ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Jo rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.

Prasmė ir laimė

„Naktigonių“ sumanytojas ir renginių vedėjas aktorius Sigutis Jačėnas sakė esąs nuoširdžiai dėkingas rėmėjams, atlikėjams, informaciniams partneriams ir visiems, kurie bent žodeliu užsiminė savo skaitytojams, žiūrovams ar klausytojams apie uostamiestyje vykstančius nepakartojamus susitikimus.

„Dažną net rekordiškai karštos vasaros pirmadienį susidomėjimas literatūros ir muzikos vakarais buvo toks didžiulis, kad, dovanokite, nebegalėjome visų norinčiųjų deramai priimti... – kalbėjo S.Jačėnas. – Ypač ačiū I.Simonaitytės bibliotekos žmonėms už plačiai atvertas duris ir tikėjimą, kad susibūrę prie „Naktigonių“ ugniakuro dar galime bendromis pastangomis suteikti vieni kitiems viltį, apsiginti nuo beprotiškai skubančio pasaulio tamsos, tuštybės ir triukšmo. Tai yra prasmė ir tai yra didžiulė laimė.“