Antradienį laiką Klaipėdos koncertų salėje skaičiuos byrantys „Smėlio laikrodžiai“ – bene labiausiai intriguojantis šiemečio „Permainų muzikos“ festivalio projektas.

Violončelininkai griežia tiulio instaliacijose

Šis Milane (Italija) gyvenančios kompozitorės Justės Janulytės sumanytas ir kartu su lietuvių bei italų menininkais įgyvendintas projektas apibūdinamas kaip garso ir vaizdo, laiko ir erdvės teatras. Valandos trukmės muzikos kūriniui įspūdingas videoprojekcijas sukūrė Luca Scarzella (Italija). Vaizdai projektuojami ant keturių milžiniškų cilindrų – „smėlio laikrodžiais“ pavirstančių tiulio instaliacijų, kuriose griežia violončelininkai, lydimi gyvosios elektronikos.

Pasak autorės, projekte tyrinėjamos akustinės, vizualinės bei simbolinės smėlio laikrodžio fenomeno prasmės. Kūrinio įkvėpimas – kelių skirtingos trukmės ir talpos smėlio laikrodžių paleidimas vienu metu, juose esančiam smėliui išbyrant per skirtingą laiko tarpą. Šią idėją muzikoje įprasmina politempinis violončelių kanonas, kurios skirtingais tempais nusileidžia visu savo diapazonu, todėl pradinis unisonas pamažu išsiskiria, balsai vieni nuo kitų tolsta ir žemiausiąjį garsą pasiekia skirtingu metu. Gyvai išgaunami garsai įrašomi ir kartojami keliais variantaąis, kurie lėtėja/žemėja individualia trajektorija, dėl to kiekvienas violončelių garsas generuoja savajį politempinį kanoną, jie dauginasi, sluoksniuojasi ir galiausiai susipina į neperregimą mikropolifoninį audinį, – apgaubiantį, užgožiantį ir pakeičiantį realiuosius garso šaltinius.

Kuria fikcijas ir įtraukia publiką

Muzikinė „Smėlio laikrodžių“ idėja vizualizuojama pasitelkus specialiai sukurtas cilindrines tiulio uždangas, ant kurių projektuojami vaizdai bei šviesų efektai išplečia, transformuoja atlikėjų būvį scenoje, kuria fikcijas ir įtraukia publiką į įvairias suvokimo patirtis.

„Muzikinio kūrinio akustinė pradžia pamažu sodrinama dauginant gyvai įrašinėjamos medžiagos kiekį, kol stiprėjant gyvosios elektronikos poveikiui atlikėjai galiausiai „uždūsta” apsemti virtualios garsinės materijos. Panašiu keliu vyksta ir videoprojekcijų vaizdų transformacijos procesas, – teigė vaizdo režisierius L.Scarzella. – Beje, visi vaizdai sukurti ne kompiuteriu, tai – nufilmuoti realūs reiškiniai. Jų tirštumas, ryškumas, išraiškingumas pamažu auga ir vis labiau gožia, blukina gyvą muzikos atlikimo matomumą, videoprojekcijos ilgainiui kone varžo atlikėjų judesius, kurie vis labiau sukaustomi ir įkalinami juos dengiančiuose vaizduose. Pasiekus tam tikrą kulminaciją, videoprojekcijų vaizdai ir elektroninis garsas ima trauktis, nykti, skaidrėti ir valytis, o atlikėjai sugrąžinami į dėmesio ir veiksmo centrą.”

Sulaukė didelio susidomėjimo užsienyje

Šis valandos trukmės audiovizualinis kūrinys sulaukė didelio užsienio festivalių prodiuserių ir žurnalistų susidomėjimo. Šį rudenį jis rodomas svarbiausiuose Lenkijos, Prancūzijos ir Italijos muzikos festivaliuose, kitąmet jį planuoja kviesti Niujorko, Sidnėjaus ir Glazgo festivaliai.

Kuo gi publiką patraukia „Smėlio laikrodžiai“?

Jų premjerą pernai „Gaidos” festivalyje inicijavęs „Vilniaus festivalių“ direktorius Remigijus Merkelys teigė, jog projekto sėkmė užkoduota ypatingoje muzikos ir vaizdo sąveikoje, kuri sukuria visiškai naują meninę kokybę ir tiesiog užburiančią atmosferą.

„Smėlio laikrodžius“ atlieka „Gaida Ensemble“ solistai Edmundas Kulikauskas, Povilas Jacunskas, Rūta Tamutytė, Onutė Švabauskaitė (violončelės). Gyvąją elektroniką įgyvendina italai Michele Tadini ir Antonello Raggi. Scenografijos autorė – Jūratė Paulėkaitė, šviesos dizaineriai – Eugenijus Sabaliauskas ir Vilius Vilutis.

Šio „Permainų muzikos” koncerto pradžia – 19 val., o valandą prieš tai Klaipėdos koncertų salės (Šaulių g. 36) antrojo aukšto fojė vyks susitikimas su kompozitore ir atlikėjais.