Garsiausiuose pasaulio teatruose bei koncertų salėse jau beveik du dešimtmečius dainuojančios lietuvės Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos ir jos vyro italo tenoro Alfredo Nigro koncertas pretenduoja tapti didžiausiu muzikiniu metų įvykiu Klaipėdoje.

Dainininkų pora rytoj surengs dviejų dalių koncertą Klaipėdos muzikiniame teatre su jo orkestru, diriguojamu Vytauto Lukočiaus.

Ne pagal kišenę

Pasaulinio garso soprano V.Urmanavičiūtės-Urmanos repertuaras labai platus ir įvairus: „Nuo Verdi'o iki Vagnerio“ - taip ji pristatoma pasaulio muzikos kataloguose. Pradėjusi dainininkės karjerą kaip mecosopranas, šiuo metu ji atlieka pagrindines soprano partijas garsiausių pasaulyje operos teatrų scenose - Milane, Turine, Sevilijoje, Vienoje, Berlyne, Miunchene, Paryžiuje, Londone, Niujorke ir kitur, koncertuoja žymiausiose salėse Europoje, Amerikoje, Izraelyje, Japonijoje, Rusijoje.

Jos atvykimo į Klaipėdą data buvo derinama dvejus metus. „Parengėme labai gražią programą. Dar niekada Lietuvoje nesu dainavusi „Casta Diva“ arijos iš operos „Norma“ ir paskutinės Izoldos arijos „Meilė ir mirtis“ iš „Tristano ir Izoldos“, - atskleidė V.Urmanavičiūtė-Urmana, su savo vyru A.Nigro koncerte atliksianti V.Bellini'o, G.Verdi'o, G.Puccini'o, R.Wagnerio operų fragmentus. 

Iki šiol Klaipėdoje V.Urmanavičiūtė-Urmana yra dainavusi vienintelį kartą - prieš du dešimtmečius atliko J.S.Bacho muziką dar būdama studentė. Dabar, sako, norėtų Vilniuje suruošti labdaros koncertą ir bent pusvalandį jame padainuoti J.S.Bacho muzikos. Bet neranda partnerių.

O rytoj pakliūti į jos koncertą uostamiestyje galės toli gražu ne kiekvienas to trokštantis klaipėdietis. Kalbinti muzikai ir teatralai apgailestavo, kad jiems bilietai po 250 ir 300 litų - ne pagal kišenę. Tačiau neradęs koncertui rėmėjų teatras neturėjo kitos išeities - teko pakelti bilietų kainas.

Bet sėkmės atveju, anot primadonos, jei bus gera garso įrašo kokybė, šį koncertą netrukus bus galima pamatyti per Lietuvos televiziją, kuri jį nufilmuos.

Atidūs vienas kitam

Kad išgirstų nuostabų V.Urmanavičiūtės-Urmanos balsą visu jo grožiu, smalsuoliams klaipėdiečiams, bandantiems prasmukti į repeticijas, teko palūkėti, kol jis išsiskleis. Gali būti, kad tik per koncertą, perspėjo nekantraujančius primadona. Ji sakė ir pati nežinanti, kada tikėtis jo proveržio, būna visaip, bet jos balsas dar niekada nėra nuvylęs savininkės.

Per pirmąsias repeticijas solistė parodė tik kruopelytę jo grožio. O A.Nigro jau nuo pat pradžių dainavo kone visa jėga. Primadona juokėsi, kad ne tik šiuo aspektu jiedu skirtingi.

„Mudviejų temperamentai ir gyvenimo ritmai skiriasi. Todėl abiems reikia daugiau erdvės. Malonu, kad į tai buvo atsižvelgta užsakant mums viešbutį. O daugiau jokių ypatingų pageidavimų klaipėdiečiams neturėjome. Nebent, kad orkestras būtų gerai pasiruošęs“, - dėstė operos žvaigždė, nepamiršusi pridurti, kad jiedu su vyru labai atidūs vienas kito dainavimui ir yra patys geriausi vienas kito kritikai.

Jiedu kalbasi itališkai, bet A.Nigro daug supranta ir lietuviškai. V.Urmanavičiūtė-Urmana dar truputį moka prancūziškai, daug ką supranta ispaniškai, geriausiai kalba vokiečių, italų, anglų ir lenkų kalbomis. O dainuoti tenka daugeliu pasaulio kalbų. „Kartą pasitaikė net vengriškai. Tuomet po pasirodymo Budapešte prie manęs priėjo Vengrijos prezidentas ir pradėjo kalbėtis su manimi savo gimtąja kalba, tarsi su tautiete. Labai nustebo, kai pradėjau aiškinti, kad nesuprantu“, - juokėsi dainininkė.

Kaip piligrimė

Beveik du dešimtmečius V.Urmanavičiūtė-Urmana Vokietiją vadina antrąja gimtine. Tai šaliai dėkinga už stulbinančią karjeros pradžią. O jos su vyru namai - netoli Miuncheno, pamiškėje, kurioje galima pamatyti ramiai žolę rupšnojančias briedžių šeimynas.

„Įsikūrėme užmiestyje, nes norėjome ramios aplinkos. Mudviejų darbas - kaip sportas, labai įtemptas. Milanas, Niujorkas, Viena, Madridas, Londonas, Paryžius - tenka dainuoti visur. Jei dvi savaites praleidžiame namuose - tai tikros atostogos“, - atsiduso viešnia, neslėpdama, kad nostalgiją Lietuvai jaučia visuomet.

„Atkeliavau čia kaip piligrimė“, - šypsojosi dainininkė, prisimindama alinančią 17 valandų kelionę čionykščio verslininko Raimondo Karpavičiaus pasiūlytu limuzinu iš Berlyno į Klaipėdą, nes oro susisiekimas Europoje buvo paralyžiuotas dėl ugnikalnio Islandijoje išsiveržimo. Didvyrišku ji pavadino dviejų klaipėdiečių vairuotojų poelgį - automobiliu sukarti 24 valandų kelią per Lenkiją į Vokietiją, kad ją su vyru parsivežtų į Lietuvos uostamiestį. Pakeliui dar pusvalandžiui buvo užsukę į Marijampolę, papusryčiavo pas dainininkės tėvus, kurie ruošiasi atvažiuoti į dukters koncertą Klaipėdoje.

Krizė nebaisi

Anot solistės, dainavimas - gana sudėtingas darbas. Džiaugėsi jį mėgstanti ir jo turinti daug. Tačiau ji niekad nedainuoja duše, šiaip savo malonumui, nes turi saugoti savo didžiausią turtą - balsą. Juolab kad operos žvaigždė nėra pratusi atsisakyti planuotų pasirodymų, dainuoja nuolat, net būdama ir ne idealios formos. Bet per metus ji scenoje pasirodo ne daugiau kaip pusšimtį kartų. Ir kiekvienąsyk jai paklūsta sudėtingiausias pasaulyje repertuaras. Kritikai primadonai gali prikišti nebent tobulumą.

V.Urmanavičiūtės-Urmanos pasirodymai pasaulio teatrų ir koncertų scenose suplanuoti iki 2015 metų. Anot jos, daugelis teatrų savo repertuarą sudaro 4-7 metams. Bet dainininkui tai ne taip paprasta, nes negali numatyti, kokia bus jo balso būklė po tiek laiko, - „vienas rizikingas sprendimas gali kainuoti karjerą“.

Dainininkė pastebėjo, kad dėl krizės labiausiai kenčia Italijos teatrai, nors ir kiti spektaklių rodo mažiau, pristabdė repertuaro planavimą. Tačiau dėl to jos honorarai nesumažėjo, neslėpė V.Urmanavičiūtė-Urmana.

Ji - ypatingos atsakomybės menininkė. Nuolat kontroliuoja savo balsą, labai gerai apgalvoja, kurią soprano partiją dainuoti, o kurios atsisakyti, nes dar ne laikas. „Svarbiausia - ne per anksti, kad nepakenktum balsui. O per vėlai... Tuomet geriau lai kita sudainuoja“, - mano ji, be baimės pripažindama, kad balsas neina jaunyn. Todėl, jos žodžiais, ir dainavime, ir gyvenime reikia tvirtai stovėti abiem kojom ant žemės, nešvaistyti pinigų ir rūpintis sveikata. „Idealu būtų laiku susiprasti pasitraukti iš scenos ir turėti susitaupius pinigų, kad ramiai gyventum toliau. Pedagoginė veikla su talentingais jaunais dainininkais irgi būtų puiku“, - mano ji.

Dienotvarkė - įtempta

Dainininkų pora į Klaipėdą atvyko diena vėliau, nei buvo planavę, - antradienį. Įsikūrė „Navalio“ viešbutyje. Trečiadienį ir ketvirtadienį repetavo su Klaipėdos muzikinio teatro orkestru ir jo vyriausiuoju dirigentu V.Lukočiumi. Abu džiaugėsi, kad orkestras nenuvylė, akompanuoja tiksliai ir jautriai, ir Muzikinio teatro salės akustika ne tokia jau bloga.

Trečiadienį restorane „Vivalavita“ Klaipėdos apskrities viršininkas Artūras Burkšas surengė iškilmingus pietus brangių svečių garbei. Į juos buvo pakviesti ir Klaipėdos, Telšių bei Tauragės savivaldybių merai. Prie stalo 20-ajame „Klaipėdos“ viešbučio aukšte kalbos sukosi apie pro langus atsivėrusią nuostabią uostamiesčio panoramą, būtinybę ir galimybes joje matyti naują operos teatro pastatą. Klaipėdos muzikinio teatro vadovė A.Žigaitytė-Nekrošienė džiaugėsi, kad V.Urmanavičiūtė-Urmana sutiko tapti jo statybos globėja, šio siekio „emociniu talismanu“.

Penktadienį solistai nerepetuos, ilsėsis prieš koncertą. Tądien arba po jo, sekmadienį, norėtų aplankyti Kuršių neriją ir Palangą, pasivaikščioti pajūriu.

Iš Klaipėdos dainininkų pora ketina išvykti pirmadienį, jei iš Vilniaus bus atnaujinti tarptautiniai lėktuvų skrydžiai į Vokietiją. Jei ne, tuomet teks atgal vėl keliauti automobiliu ir susiruošti kelionei sekmadienį. Nes kitą savaitę V.Urmanavičiūtė-Urmana turi dainuoti jau Berlyno operos teatre.

Šį sezoną ji penkis mėnesius praleido JAV. Rudenį Niujorko Metropoliteno operoje dainininkė atliko pagrindinį Aidos vaidmenį G.Verdi'o operoje „Aida“. Spektaklis buvo tiesiogiai transliuojamas 34 pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos, kino teatruose. Sausio pradžioje V.Urmanavičiūtė-Urmana persikėlė į Čikagą, kur Čikagos operoje dainavo pagrindinę partiją G..Pucini'o „Toskoje“. Vasario pabaigoje dainininkė vėl grįžo į Niujorką kitam G.Verdi'o pastatymui Metropoliteno operoje - pirmą kartą dainuoti sudėtingą Odabelos partiją operoje „Attila”. Netrukus jos laukia dar vienas išbandymas - pagrindinė partija V.Bellini'o operoje „Norma“ Madrido operos teatre, kur paskutinįsyk Normą dainavo Monserat Cabalje.