Režisierius Cezaris Graužinis šį pavasarį dirba Lietuvoje – su savo teatro trupe „cezario grupė“ ruošiasi premjerai „Dar viena meilės staigmena“.

Spektaklis kuriamas pagal prancūzo Pierre Carlet de Chamblain de Marivaux to paties pavadinimo pjesę.

Beje, vasario mėnesį Graikijos teatro ir muzikos kritikų sąjungos apdovanotas kaip vienas geriausių šalies režisierių, Spektaklis žiūrovams bus pristatytas gegužės 3-4 dienomis Vilniaus Menų spaustuvėje.

Režisierius C.Graužinis – vienas iš lietuvių teatro menininkų, kurių darbai žinomi bei vertinami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio scenose. Režisierius jau beveik dešimtmetį reziduoja Graikijos sostinėje Atėnuose, ten yra sukūręs nemažai spektaklių, o 2007 m.  jau buvo įvertintas kaip geriausias Graikijos metų režisierius (už spektaklį „Dafnis ir Chlojė“). Šiemet vasario 18 dieną Graikijos teatro ir muzikos kritikų sąjunga jam skyrė apdovanojimą geriausio antikinės graikų dramos pastatymo kategorijoje – „Už Sofoklio „Edipo karaliaus” režisūrą, lakoniškai, įtaigiai ir šiuolaikiškai interpretuojančią antikinę tragediją.”

Jau tapo tradicija, jog darbą Graikijoje režisierius derina su planais Lietuvoje – čia dirbdamas su savo trupe kasmet siekia sukurti bent po vieną naują spektaklį. Dabar „cezario grupės“ taikinyje atsidūrė genialaus ir pasaulyje plačiai statomo, tačiau Lietuvoje menkai žinomo, XVIII a. pradžios prancūzų dramaturgo Marivaux pjesė. Spektaklį kurdamas kartu su talentinga teatro dailininke Vilma Dabkiene, režisierius atsisako įprastai minimalių kostiumų ir dekoracijų, ir nesprausdamas savęs į istorinio laikmečio rėmus, leidžia sau bei žiūrovams pasimėgauti XVIII a. Prancūzijos aristokratų prašmatniai lėtu gyvenimo tempu, ilgais rafinuotais pokalbiais. Efektingas originalus stilius, vadinamas „marivodažu”, puikiai išreiškia Marivaux kūrinių turinį. Įsimylėję herojai kalba poetiška rafinuota kalba, perteikiančia sudėtingą jų emocijų kaitą. Žmonių bendravimas darosi panašus į intelektualų žaidimą, džiaugsmingą ceremoniją; atsiranda iliuzija, kad laikas sustojo, ir žavinga meilės akimirka tęsis amžinai. „Efemeriškumo, trapumo apraiškos žmonių bendravime tampa vertybe, nes tolydžio nyksta. Socialiai angažuoto, deklaratyvaus ir agresyvaus nūdienos Europos teatro kontekste sprendimas kurti spektaklį apie meilės laukimo grožį tampa iššūkiu", - sako  C.Graužinis.