Naujausioji Kauno nacionalinio dramos teatro premjera „Jeruzalė“ – ne apie politiką ar tautų santykius. Spektaklio pavadinimas – metafora. Meka, Jeruzalė, šventovė – vieta, kurios reiktų ieškoti savo sieloje.
„Kai manęs klausia, ką man reiškia Šventasis Raštas, aš atsakau – tai žemėlapis apie mane, – sako premjeros režisierius Rolandas Atkočiūnas. – Ne apie mus, bet apie kiekvieną iš mūsų atskirai. Tai pats geriausias psichologijos vadovėlis. Ir nieko naujo literatūroje daugiau nėra parašyta, nes Šventasis Raštas yra absoliutus atskaitos taškas. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, kai pabudęs ryte supranti, kas yra gerai, o kas ne. Beje, ir pats pjesės autorius, Jez Butterwoth, yra prisipažinęs, kad kūrinį pradėjo rašyti galvodamas apie Angliją, o baigė mąstydamas apie save.“
„Mes esame baisingai vieniši, – pastebėjo spektaklyje vaidinanti aktorė Inesa Paliulytė, – kokių beturėtume komunikacijos priemonių, mes kiekvieną dieną vis labiau vienišėjame“.
Taigi pasaulinę šlovę pelniusi šiuolaikinio anglų dramaturgo J. Butterwoth pjesė „Jeruzalė“ – tai moderni rauda-juokas apie gyvybės eroziją, nykstantį gamtos grožį ir žmogaus sielos visišką susmulkmenėjimą. Šiuolaikinis pasaulis apžvelgiamas komiškai: besijuokiant iš beribio vartojimo, perdėtai propaguojamo sterilumo, nesibaigiančio malonumų siekio.
„Jeruzalės“ premjera Kauno dramos teatre – šį šeštadienį.
Naujausi komentarai