Į Neringoje vykstančio Thomo Manno festivalio programą trečiadienį įsilies kino naktys prie Nidos švyturio.

Festivalio kino programoje ant Urbo kalno vyks tradicinės, žiūrovų jau pamėgtos kino naktys po atviru dangumi. Vakariniuose seansuose romantiškoje gamtos aplinkoje bus pristatyti septyni Lietuvos ir Vokietijos režisierių sukurti filmai.

Lietuviškų filmų siužetuose analizuojami egzistenciniai klausimai, žmogaus šaknų ar vietos po saule paieškos, taip pat paliečiama intelektualų situacija sovietmečio ideologinės sistemos aplinkoje.

Vokietijos kūrėjai iškelia socialines problemas: dokumentiniame filme „Šeivamedžio žiedas“ vaizduojama Kaliningrado srities ir Kuršių nerijos gyventojų kasdienybė. Juostoje „Sofija Scholl – paskutinės dienos“ atkuriama Antrojo pasaulinio karo atmosfera ir intelektualų rezistencija prieš nacių judėjimą.

Kino naktys prie Nidos švyturio vyks liepos 14–16 d.

KINO NAKTŲ PROGRAMA

Liepos 14 d.

22 val. – „Lernavan“  (2009 m., 24 min., trumpametražis, Lietuva, rež. Marat Sargsyan).

Po daugelio metų pertraukos tėvas ir sūnus susiruošia aplankyti gimtinę. Tačiau tokios vietos nėra ir niekas net negirdėjo. Staiga atsiranda keistas autobusas, kuris važiuoja į tą vietą ir vieninteliai jo keleiviai yra tėvas ir sūnus. Po ilgos kelionės jie atvyksta į keistą vietą, kur nėra nei namų, nei žmonių, nei gamtos, nei žemės... Stovi tik balti – kaip baltas, dar neprirašytas lapas – kalnai.

23.30  val. - „Aš esi tu“ (2006 m., 90 min., nuotykinis romantinis, Lietuva, rež. Kristijonas Vildžiūnas).

Šių laikų pasaka apie architektą – svajotoją, statantį futuristinį namelį medyje, gūdžiame miške. Jo pasiryžimas sukurti naują gyvenimo modelį patiria įvairių išbandymų. Drąsa, nuoširdumas ir paprastumas padeda jam kaip pasakoje pasiekti „pusę karalystės ir princesės širdį“, kitaip tariant – brandą ir meilę. Laimė tol neprarasta, kol svajonė apie ją dar gyva.

01.15 val. – „Šeivamedžio žiedas“ (2007 m., 89 min., dokumentinis, Vokietija, rež. Volker Koepp).

Tai kelionė pas vaikus, gyvenančius Kaliningrado srityje, buvusioje Rytų Prūsijos šiaurinėje dalyje. Režisierius ir operatorius su kamera visus metus, visais jų laikais lydi vaikus ir leidžia jiems tiesiog pasakoti. Kino ekrane matome ištuštėjusių kaimų ir dirvonuojančių laukų kraštovaizdį. Suaugusieji didmiesčiuose ieško darbo. Vaikai lieka kaime. Dažnai jiems tenka patiems pasirūpinti savimi ir kasdieniniais dalykais. Apie alkoholizmą ir prievartą jie kalba taip pat natūraliai, kaip apie draugystę ir meilę. Juokaudami ir pasitikėdami savimi vaikai kuria fantazijų kupiną pasaulį, kuriame įgyvendinami jų lūkesčiai ir troškimai.

Liepos 15 d.

22 val. – „Duburys“  (2009 m., 140 min., drama, Lietuva, rež. Gytis Lukšas).

Juozapas Gaučys, pasibaigus nerūpestingai vaikystei kaime, išvažiuoja į miestą, baigia mokslus, pradeda dirbti ir apsigyvena ankštame bendrabutyje, kuris, be triukšmingų kaimynų, jam padovanoja ir lemtingą meilę...

01 val. – „Šviesos tolumoje“ (2003 m., 105 min., drama, Vokietija, rež. Hans-Christian Schmid).

Filmas sudarytas iš atskirų epizodų, kurie pasakoja įvairiausias žmonių gyvenimo istorijas abipus Lenkijos ir Vokietijos sienos. Čia susipina paauglių meilė ir kontrabanda, verslininkų viltys ir nelegalių migrantų svajonės, susitinka seni draugai ir susidraugauja nepažįstami. Čia vieniems viskas žlunga, o kitiems įvyksta stebuklai.

Liepos 16 d.

22 val. – „Sofija Scholl – paskutinės dienos“ (2004 m., 116 min., drama, Vokietija, rež. Marc Rothemund).

Tai pasakojimas apie Miuncheno studentų įkurtą pasipriešinimo grupę „Baltoji rožė“, kuri 1943 m. kovojo prieš nacių režimą, ir apie šios grupės lyderių – brolio ir sesers Scholl – paskutiniąsias dienas iki suėmimo.

24 val. –  „Vienos dienos kronika“ (1963 m., 84 min., drama, Lietuva, rež. Vytautas Žalakevičius).

Per radiją skaito žinomo rusų mokslininko Muratovo nekrologą. Pagyvenęs liaudies tarėjas Rimša, posėdžiaudamas teisme, niekaip negali atitrūkti nuo savo ir Muratovo bendros audringos jaunystės prisiminimų – alkana porevoliucinė Rusija, Ispanijos karas... Šiandien svarstoma byla – apie nužudymą. Inteligentiškas liudininkas Venckus, Rimšos vis kamantinėjamas, kodėl stovėjęs po medžiu, kai greta žudė žmogų, nesugeba atsakyti kitaip – lijo. Abu filmo herojai atsitiktinai susitinka oro uoste: pasirodo, į Muratovo laidotuves Leningrade ruošiasi ir Venckus. Bet nė vienas neišskrenda, o Rimšai persekiojant buvusį liudininką po naktinį Vilnių, iškyla naujos Muratovo gyvenimo detalės: apie 1950-uosius jis buvęs visaip traiškomas dėl „buržuazinio“, „idealistinio“ kibernetikos mokslo. Užfiksavęs kai kurias Venckaus dabartinio gyvenimo detales (gyvena pas savo viršininką Donatą, paveržė jo žmoną Janiną), Rimša ima kaltinti naująjį pažįstamąjį jeigu ne tiesiogine Muratovo išdavyste, tai bent nepilietiškumu...

Liepos 10–17 d. Nidoje vykstantis XIV tarptautinis T.Manno festivalis šiemet gvildena dvasios diduomenės temą. Jis tradiciškai jungia muziką, dailę, literatūrą, diskusijas ir kiną. Festivalio renginiai vyksta Thomo Manno namelyje, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, parodų salėse bei galerijose ir prie Nidos švyturio ant Urbo kalno.