Neringos turizmo paslaugų centras „Forelle“ buria mažus ir suaugusius klaipėdiečius į kūrybines dirbtuves „Nuspalvink savo vėtrungę“.

Jų užsiėmimai vyks dviejose vietose – Klaipėdos etnokultūros centre ir Klaipėdos kultūros komunikacijų centro Parodų rūmuose.

„Kūrybinių dirbtuvių metu pažinsite savo tėvynės dalelę – Kuršių neriją per unikalų Neringos simbolį – vėtrunges ir turėsite galimybę patys pasigaminti savo vėtrungę, kurią nuspalvinę užsiėmimo metu, kaip unikalų suvenyrą ir puošmeną parsinešite namo“, – kalbėjo organizatoriai. Jų teigimu, Kuršių marių vėtrungės yra tokios unikalios, kad neturi analogų pasaulyje, mokslininkams iki šiol nepasisekė atrasti ką nors panašaus.

Žvejų valčių puošmena

Vėtrungė – pamario žvejų valčių puošmena bei atpažinimo ženklas, dar vadintas „karūna“, „vėluku“.

Kaip pasakojo etnologė Irena Armonienė, seniausios vėtrungės buvo daromos iš skardos, o jų gale būdavo pritvirtinamos atitinkamos spalvos vėliavėlės.

Stiebo viršūnėje įtaisyta vėtrungė 1844 m. tapo privalomu žvejybinės valties atributu. Tuometinis vyriausiasis Kuršių marių žūklės prievaizdas Ernstas Vilhelmas Berbomas, siekdamas efektyviau kontroliuoti žvejus, kiekvienam pamario kaimui paskyrė skirtingų spalvų medines lenteles su nesudėtingos geometrinės formos piešiniais. Šie ženklai rodė priklausomybę konkrečiam kaimui ir marių regionui.

Paplito kaip suvenyras

Žvejai turėjo teisę savo vėtrunges puošti dar ir papildomais drožiniais. Medžio raižinių „mada“ vėtrungėms suteikė įmantresnę išvaizdą.

Išpjaustinėta vėtrungė tapo tarsi žvejo vizitine kortele – ji informavo ir apie laivo savininką, jo kūrybinius sugebėjimus bei turtinę padėtį. Paprastai vėtrungėse buvo vaizduojami gerai pažįstami objektai – pastatai, medžiai, gyvuliai, kai kurie religiniai simboliai – viskas, kas supo žmogų bei atrodė gražu.

Vėtrungės didesnio visuomenės susidomėjimo susilaukė XX a. pradžioje, kai Nida pamažu ėmė tapti kurortu, ypač mėgstamu Vokietijos dailininkų. Stengdamiesi užfiksuoti kraštovaizdžio savitumą, jie atkreipė dėmesį į unikalų burvalčių vėtrungių grožį.

Jomis ėmė žavėtis ir poilsiautojai. Netrukus vėtrunges ir žvejai, ir dailidės ėmė gaminti ir pardavinėti atvykėliams.

Šiandien vėtrunges galime išvysti ne tik muziejuose, ant mariose plaukiančių kurėnų stiebų, bet ir žvejų gyvenimą menančių vietovių sodybose, viešose erdvėse Kuršių nerijoje,  Drevernoje, Kintuose ir kitur.

Gali atsirasti kiekvienuose namuose

Vėtrungė gali atsirasti kiekvienuose namuose. Spalį ir lapkritį Klaipėdoje vyks edukaciniai užsiėmimai, kurių lankytojai nusispalvins savo vėtrungę bei  daugiau sužinos apie šį unikalų žvejiškos kultūros reliktą – išgirs atsiradimo ir raidos  istoriją, susipažins  su tradicinėmis formomis, spalvomis, autentiškais pavyzdžiais. 

Kūrybinės dirbtuvės „Nuspalvink savo vėtrungę“ Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) moksleivių grupėms (ne mažiau 15 žmonių) vyks ketvirtadieniais ir penktadieniais, o pavienių lankytojų grupėms – šeštadieniais 11 val. (užsiėmimas vyks tik susidarius 15 asmenų grupei). Kaina asmeniui – 30 Lt. Būtina registracija tel. 310 022.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) maži ir dideli vėtrunges spalvinti kviečiami spalio 22 d. ir lapkričio 5 d. 15 val. Vėlgi būtina išankstinė registracija tel. 313 691 arba el. paštu [email protected]. Užsiėmimui reikia įsigyti medinį vėtrungės maketą, kurio kaina  25–30 Lt, užsiėmimo bilieto kaina – 4 Lt.