Uostamiesčio Etnokultūros centre – pirmosios snaigės

Į Klaipėdos etnokultūros centrą kalendorinė žiema siunčia netirpstančių snaigių gūsį –  tautodailininkės Kristinos Stasės Mažukaitienės karpinių parodą.

Gruodžio 2-ąją 17 val. ji bus atidaryta ir visą mėnesį džiugins lankytojus. K.S.Mažukaitienės parodoje „Sniegas namuose“ nutūps keli šimtai autorinių snaigių, o atidarymo metu bus galima ir patiems pabandyti baltą popieriaus lapą paversti ažūriniu šalčio tvariniu bei sužinoti, kuo snaigė skiriasi nuo žvaigždės.

K.S.Mažukaitienė priminė, kad žmonės nuo seno kiek galėdami stengėsi, kad namuose būtų švaru ir gražu, ypač prieš artėjančias šventes. Viena iš namų puošmenų Lietuvoje seniau buvę karpiniai. Nors ir neilgaamžiai, bet  išskirtinio meistriškumo reikalavę rankdarbiai puošė  langus, paveikslų rėmus, lentynėles, žibalinių lempų gaubtus, indaujas. Dievdirbių šeimoje augusią Kristiną popieriniai stebuklai pakerėjo dar vaikystėje. Mergaitė mėgdavo karpyti paveikslėlius,  džiaugdavosi,  pamačiusi kitų darbus.

Prieš gerą dvidešimtmetį medikės profesiją turinti moteris darbovietės kalėdinę eglutę papuošė savo kurtomis snaigėmis ir  nuo tada jau nebepaleido iš rankų manikiūrinių  žirklučių – iki šiol tautodailininkės namuose nuolat „sninga“. Tūkstančiai snaigių iš moters namų  pasklido po Klaipėdos miestą, gimtąjį Žemaičių Naumiestį, pasiekė Ameriką, Didžiąją Britaniją, net tolimąją Australiją. 1989-aisiais K.S.Mažukaitienė atstovavo Lietuvai pasaulinėje  karpinių parodoje, vykusioje Vilniaus dailės parodų rūmuose, ir buvo vienintelė autorė, eksponavusi snaiges. 2008-aisiais ji surengė pirmąją autorinę parodą.

K.S.Mažukaitienės snaigės išsiskiria stebėtinu smulkumu, netikėtais siužetais, jos visos skirtingos. Snaigių „nėriniuose“ pinasi rūtų šakelės, slepiasi paukščiai, laigo voveraitės, tyliai sparnais sušnarena angelai. Snaigė atsiranda kaip vizija, pasakojo tautodailininkė, atsipalaidavimą ir ramybę randanti kurdama stebuklo nuojautą nešančius karpinius.