- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Du Lietuvos miestai - Vilnius ir Kaunas - paskelbė sieksią Pasaulio knygų sostinės vardo. Tačiau Kauno vadovai apie miesto dalyvavimą ambicingame projekte nieko konkretaus pasakyti negali.
Pasaulio knygų sostinės vardą, suteikiamą Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), Vilnius ir Kaunas galėtų pelnyti 2012 m. Tam iki kovo 31 d. UNESCO atstovams Lietuvoje miestai turi pateikti bendrą paraišką.
„Kaunas remia šią idėją ir yra pasiruošęs prisidėti“, - tikino kultūros sritį kuruojantis Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius. Žurnalistei pasiteiravus, kokiu būdu Kaunas ketina prie šio projekto prisidėti, politikas atsakė aptakiai: „Žiūrint, kokios bus pasiūlytos sąlygos, apimtis, turinys. Šiuos dalykus derinsim su Vilnium - tai bus derybų objektas.“
Pasiteiravus, kiek Kaune yra leidyklų, S.Buškevičius tiksliai pasakyti negalėjo. „Kadangi yra daug privačių leidyklų, reikėtų sužinoti tiksliai Registrų centre, kiek iš jų yra veikiančių, rimtų. Reikės padaryti analizę“, - atsakė politikas. Jis tikino, kad šiame projekte sudalyvauti bet kuria forma Kaunui būtų labai naudinga: „Čia ir garbė, ir reklama miestui, ir edukacinė funkcija atlikta būtų. Net ir ekonomiškai naudinga būtų.“ Anot S.Buškevičiaus, bet koks didelis sporto ar kultūros renginys atsiperka dešimteriopai. Žurnalistei priminus, kad, ekonomistų skaičiavimais, į programą „Vilnius - Europos kultūros sostinė“ investuotos lėšos neatsipirko, vicemeras atsakė: „Būtų Kaunas kultūros sostinė, viskas kitaip būtų buvę.“
Kaune įsikūrusios leidyklos „Jotema“ direktorius Virgilijus Matjošaitis Kauno ir Vilniaus norą tapti Pasaulio knygų sostine vertino atsargiai. „Noras gražus. Tačiau žinome, kaip buvo su Europos kultūros sostine. Jei padarytume tinkamas išvadas iš to, ką įgyvendinti nepasisekė - galima būtų bandyti reabilituotis. Renginys paskatintų skaitymą. Bet reikia apskaičiuoti jėgeles. Tokius didelius tarptautinius renginius turi finansuoti valstybė arba savivaldybės. Jų biudžetai pravalgyti ir neaišku, ar per dvejus metus situacija ženkliai pasikeis“, - sakė leidėjas.
Lietuvos nuolatinės atstovės prie UNESCO Inos Marčiulionytės teigimu, dviejų miestų siekiamas Pasaulio knygų sostinės vardas prisidėtų prie teigiamo įvaizdžio kūrimo tarptautiniu mastu. Tačiau, anot jo, norint šį vardą, reikia parengti rimtą programą. „Ištisus metus abiejuose miestuose turi vykti su knygomis, skaitymu susiję renginiai ir įvairiausi projektai. Jie turi apimti kuo daugiau Lietuvos žmonių ir institucijų. Paraišką reikia teikti tada, kai abiejų miestų savivaldybės ir Kultūros ministerija rimtai apsisprendžia šį projektą įgyvendinti ir garantuoja jo finansavimą. Kitaip ir pradėt neverta, nes programa turi būti įvairi, ambicinga ir įdomi“, - tikino Lietuvos atstovė prie UNESCO.
Plačiau apie tai skaitykite sausio 27 d. „Kauno dienos“ priede „Santaka."
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas16
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“122
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...