Bene žymiausias šių dienų Lietuvos akordeonistas Martynas Levickis turbūt išgyvena savo, kaip muzikos atlikėjo, aukso amžių. Vaikinas koncertuoja didžiausiose pasaulio scenose, o jo talentu žavisi tiek muzikos gurmanai, tiek ir paprasti žmonės. Anot atlikėjo, vienas iš veiksnių nulėmusių tokią sėkmę – tai ryžtas suderinti klasiką ir modernumą.

– Neretai akordeonu atliekate klasikinius kūrinius. Esate labiau klasikos ar moderno atstovas?

– Tiesa, mano repertuare klasikos yra labai daug. Bet įdomu tai, kad nė vienas iš tų klasikos kūrinių nebuvo kurtas konkrečiai akordeonui. Tai yra naujas požiūris į klasiką. Apskritai aš dievinu klasikinę muziką ir ją atlieku labai dažnai. Tad galima sakyti, kad aš esu klasikinės muzikos atlikėjas, bet groju ne klasikiniu instrumentu.

Beje, po pasirodymų, klausytojai man dažnai sako, kad scenoje elgiuosi lyg roko artistas. Turbūt taip ir pasireiškia klasikos ir modernumo sintezė.

– Kaip šių dienų atlikėjus, meniškos sielos žmones veikia modernus pasaulis? 

– Šiais laikais net ir muzika yra kuriama kompiuteriu, pasitelkiant įvairius technologinius sprendimus. Aš nesu tokios muzikos atstovas, visgi tai kartais paįvairina ir mano repertuarą. Be to, kaip klausytojas, kompiuteriu kurtos muzikos tikrai pasiklausau.

Be muzikos kūrybos proceso, atlikėjui reikalingas ir visas administravimo aparatas, kuris šiuo metu nebeįsivaizduojamas be interneto ir technologijų, tokių kaip telefonas ar kompiuteris. Galbūt dėl to netgi tapau „Samsung Galaxy S7” telefono ambasadoriumi ir vieno renginio metu fotografavau klausytojus telefonu, ką tik ištrauktu iš vandens. Inovacijos suteikia patogumo, praverčia daug keliaujant, gelbsti netikėtose situacijose ir sutaupo laiko, kurį galima išnaudoti repeticijoms ir kūrybai.

– Ar šių dienų atlikėjas turi būti aktyvus socialinių tinklų pasaulyje?

– Kiekvienas gali rinktis. Bet su laiku tai turbūt taps neišvengiama. Jeigu anksčiau apie atlikėją klausytojai ir potencialūs gerbėjai sužinodavo iš spausdintų šaltinų, tai dabar viskas keliasi į internetinę erdvę. Nebereikia net kompiuterio, užtenka telefono, kad sužinotume, kas vyksta aplinkui. Taigi aš manau, kad kiekvienas gali rinktis, ar būti aktyviam internete, bet po kokių dešimties metų pasirinkimo jau visai neliks.

– Ar lengvai pasiduodate avantiūroms, rengiant koncertus?

– Tikrai taip. Būtų visai įdomu surengti virtualų pasirodymą. Galbūt kažkada žmonės, kurie negalės ateiti į mano koncertą, tiesiog užsidės virtualios realybės akinius ir taip turės galimybę pajausti koncerto dvasią realiai esant visai kitur. Aš manau, kad tokie dalykai, panašiai, kaip atsitiko su socialine medija, kažkada taps neišvengiami.

– Kokią žinutę stengiatės perduoti savo klausytojams?

– Manau, kad buvimas jaunu, moderniu ir inovatyviu gali būti tik pliusas. Nenoriu visų laurų prisiimti sau pačiam, bet akordeoną aš tarsi ištraukiau iš palėpės. Padariau tai tam, kad visi, tarp jų ir jauni žmonės, jį išgirstų bei pamėgtų.

Aš džiaugiuosi, kad galiu klausytojams parodyti moderniąją akordeono muzikos pusę. Tikiuosi, kad tai jie mato ir tuo tiki.