Prieš kelerius metus pakeistas valstybės ir savivaldybės įstaigų darbo apmokėjimo įstatymas, pagal kurį daliai darbuotojų grėsė arba baigti aukštąjį mokslą, arba netekti darbo. Tačiau aiškėja, kad visuotinė panika sukelta be reikalo. Įsitikinus, kad įstatymais negalima priversti formaliai studijuoti, naujoji valdžia sušvelnino keliamus reikalavimus, kad ypač regionų kultūros įstaigos neliktų be dirbančių žmonių, pasakojama LNK reportaže.

Vyksmas vienu metu gatvėje ir… salėje. Pasvalio kultūros centre dvi diplomuotos profesionalės repetuoja monospektaklį. Vaidmens atlikėja Violeta Mičiulienė ilgai dirbo už Pasvalį gerokai mažesniame Subačiuje.

„Faktiškai, kai aš dirbau kultūros namuose, buvau vienintelė baigusi būtent tos specifikos aukštąją mokyklą“, – dėstė garsi aktorė Violeta Mičiulienė.

Anot V. Mičiulienės, bet tai netrukdė dirbti ir nereikia kaime ieškoti „Oskaro“ vertų darbų. O tik reikia kultūrininkams padėti , o ne kelti kvailus reikalavimus.

„Kultūros darbuotojas yra tas žmogus, kuriam reikėtų duoti didelį priedą vien todėl, kad jis per metus apie 30 proc. turto ištempia iš namų tam, kad ta kultūra kažkaip vyktų. Reikia vaišinti, reikia kažkaip kostiumus siūti, kurti dekoracijas“, – kalbėjo V. Mičiulienė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gali skambėti kaip klasika, kai vienas žiūrovas scenoje atpažino savo kelnes.

„Vienos aktorės vyras viduryje spektaklio atsistojo ir pradėjo šaukti: „Čia mano kelnės!“ –  kuriozinę istoriją pasakojo žinoma moteris.

Nereikia kaime ieškoti „Oskaro“ vertų darbų. O tik reikia kultūrininkams padėti, o ne kelti kvailus reikalavimus.

Prarasti kelnes, tai ne tas pats kas prarasti darbą. Iki šių metų sausio pagal pakeistą valstybės ir savivaldybės įstaigų darbo apmokėjimo įstatymą, dalis darbuotojų turėjo būti atleisti arba pagal užimamas pareigas spėti įgyti aukštąjį išsilavinimą.

„Aš pats kai kuriems darbuotojams tikčiau į vaikus, į sūnus. Ir kai pasikvietus įstaigos darbuotoją, kuris atidirbęs dvidešimt metų, kai jo pasiekimai kalba už jį patį, turi pasakyti, jog tau, mielas kolega, reikia eiti mokytis arba būsi atleistas, na, patys pagalvokite, kaip tai skamba“, – kalbėjo Pasvalio kultūros centro vadovas Robertas Lavickas.

Raginimo mokytis arba siūlymo išeiti iš darbo realiai turėjo sulaukti ir šalyje žinomas folkloristas, unikalus muzikos instrumentų kūrėjas Albertas Bartašius. Žmonos tas nelietė, nes ji baigusi muzikinį aukštąjį.

„Ne diplomai daro darbus, žmonės juos daro. Kiti ir diplomuoti specialistai tiek nepadaro, kiek kitas neturintis to popierėlio. Ir muzikos instrumentai, ir kolektyvai suburti“, – teigė folkloristė Lina Bartašienė.

„Įsivaizduokite, jeigu aš dabar kažkokių dalykų pasiekiau, tai ar kažkas pasikeis gavus diplomą, – retoriškai kausė A. Bartašius.

Įstatymas savivaldybių įstaigose sukėlė paniką. Jo įgyvendinimas buvo pratęstas metams, tačiau praėjus pusmečiui ramybė grąžinta.

„Praeitų metų antroje pusėje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškino, kad kiekvienas įstaigos vadovas sprendžia individualiai, kokio darbuotojui reikia išsilavinimo“, – komentavo R. Lavickas.

Tad realiai niekas nepasikeitė. Kyla klausimas, kam iš viso reikėjo tokio įstatymo.

„Paimkime dainų šventes, folklorų ansamblių vadovus. Mes kalbėjome su buvusiais kolegomis iš Vilniaus – 80 proc. ansamblių vadovų neturi reikiamo išsilavinimo. Tai ką – tuomet juos visus atleisti iš darbo?! O kaip tada bus dėl dainų švenčių Vilniuje. Taip išeina, kad neatvažiuoja, kolektyvai subyra“, – dėstė A. Bartašius.