Interviu LRT.lt aktorius teigia besiviliantis, kad serialas žiūrovams užduos klausimą – ką rinktųsi jie patys: „Ar šiandien galėčiau būti partizanų vietoje? Ar ginčiau savo valstybę, eičiau į kovą, o gal emigruočiau?“

– Kuo Jums svarbus ir įdomus darbas daugiaserijiniame filme „Laisvės kaina. Partizanai“?

– Man atrodo, kad jau pats serialo pavadinimas atsako į šį klausimą, žodžiai – partizanai, laisvės kaina. Vaikystėje esu girdėjęs mamos atsiminimų. Jai teko susidurti su pasipriešinimo dalyviais, su partizanais. Ji pasakojo istoriją, kaip kartą pas juos į trobą miestelyje atėjo pasišildyti moteris. Jai išėjus, mama miestelyje išgirdo šūvius. Pasirodo, ta moteris buvo persirengęs partizanas. Kad įvykdytų užduotį, partizanai kartais griebdavosi netgi aktorinių konspiracijų.

Gyvenimas taip susiklostė, kad dabar dalyvauju kuriant šį serialą. Matau kovines scenas ir pats dalyvauju scenose, kuriose vyksta pokalbiai ir dialogai laisvės tema. Tai prisilietimas prie istorijos – to meto, kai sprendėsi tautos likimas. Tai praplečia pažinimą. Filmo scenarijus paremtas tikrais istoriniais faktais, kai Lietuvos vyrai ėmėsi priešintis okupantui, nepaisydami to, kad jis daug didesnis. Filmavimai leidžia dar geriau suvokti, kiek vidinės stiprybės turėjo partizanai. Jų galbūt buvo mažiau, bet savo kovinga dvasia jie smarkiai lenkė priešininkus.

– Seriale vaidinate gydytoją – koks Jūsų veikėjo portretas?

– Vlado savybių skalė labai plati. Tai žmogus, kurio charakterio tiksliai net nepavyktų nupasakoti, man pačiam šis personažas – mįslė. Galima sakyti, kad jis – dviveidis, gal net triveidis žmogus. Seriale jis pristatomas kaip daktaras, kuris rūpinasi partizanais, žydais. Pirmas įspūdis – jis taurias vertybes turintis, Hipokrato priesaikos besilaikantis žmogus, kuris nesvarsto, kam suteikti pagalbą, nuoširdžiai vykdo pareigas. Po šiuo išoriniu veidu slypi partizaninio pasipriešinimo dalyvis, kuris, galima sakyti, dalyvauja „aukštesnėse kartelėse“, dalyvauja susitikimuose ir pasitarimuose ir išties, atrodo, yra svarbi figūra pasipriešinimo istorijoje. Vladas šiame seriale kels daug klausimų, jis išties pakankamai paslaptinga asmenybė.

Domėjausi, skaičiau ir istorijoje radau tokio asmens atitikmenį, kuris taip pat buvo daktaras ir buvo išsiaiškinta, kad jis – išdavikas. Savo dienoraščiuose jis proziškai parašė, kad pavargo nuo brolžudikiško karo, norėjo jį nutraukti ir pasirinko okupantų pusę. Dėl to daug žmonių žuvo ir pateko į nelaisvę.

„Laisvės kaina. Partizanai“ atskleidžia, kad tuo metu faktiškai niekuo nebuvo galima pasitikėti, visur knibždėjo išdavikų, žmonių, kurie palūžo. Tai istorinis tarpsnis, kai buvo labai sudėtinga išlikti. Buvai vienas ir nežinojai, į ką gali atsiremti, iš ko laukti pagalbos, o jeigu jos sulaukei, tai dar nereiškia, kad tai pagalba.

– Kaip ruošėtės šiam vaidmeniui?

– Skaitant, žiūrint dokumentinius filmus susidarė istorinis portretas. Aišku, labai daug padeda kūrybinė grupė. Režisierius Saulius Balandis duoda nemažai patarimų, žinoma, atrama yra scenarijus. Filmuojant vieną ar kitą sceną personažas, istoriniai įvykiai po truputį liudija, kaip turi elgtis tam tikroje scenoje ar situacijoje. Pavyzdžiui, vienoje kovoje mano veikėjui, daktarui, teko lakstyti po girią su kostiumu. Galvojau, ar jis iš tikrųjų galėjo taip elgtis? Atsižvelgiant į tai, kad jis yra dviveidis asmuo, manau, kad išties galėjo. Reikalui esant, jis galėjo greitai grįžti į viešumą, tapti gydytoju ir toliau lyg niekur nieko ramiai eiti gatve. Manau, kad kiekvienas aktorius, prieš eidamas į sceną, šiek tiek pasidomi savo personažo priešistore. Žinoma, bendra istorinė situacija nubrėžia tam tikras ribas.

– Šios dienos filmavime aidi šūviai, miške vaikšto partizanais, kareiviais persirengę aktoriai, filmuojama kovos scena. Viename interviu esate minėjęs, kad svarstėte pasirinkti kariškio kelią.

– Pradėjau galvoti apie šį kelią, kai Lietuva jau buvo nepriklausoma. Gyvenome Sąjūdžio, nepriklausomybės euforijoje. Tai skambėjo labai romantiškai – stoti į karo akademiją, tapti karininku. Šis dalykas mane išties traukė, bet mokykloje pamėginau vaidinti, lankiau teatro būrelį ir tai mano profesinį sprendimą pakeitė.

Šiuo metu, kai kaimyninės šalys pakankamai įtemptai nusiteikusios mūsų atžvilgiu, kariškių vaidmuo sugrįžta. Visi suprantame – jei susiklostytų kažkokia situacija, labai svarbu, kaip jie reaguotų, kaip mus gintų, ir gal netgi kaip mes, civiliai žmonės, gintume. Manau, kad kiekvienas esame karys, jeigu mylime tėvynę, kiekvienas savyje turime kovotojo dvasią ir pasiryžtume ginti kraštą.

– Kaip manote, kokias žiūrovams emocijas sukels šis serialas?

– Pasikartosiu – serialo pavadinimas užduoda tam tikrą klausimą. Ar šiandien galėčiau būti partizanų vietoje? Ar ginčiau savo valstybę, eičiau į kovą, o gal emigruočiau? Kokį kelią pasirinkčiau? Tuo metu žmonės taip pat rinkosi. Galbūt nuo tam tikrų dalykų, pasaulyje vykstančių konfliktų atsiribojame, manome, kad tai toli nuo mūsų, bet viskas vyksta čia pat. Aš viliuosi, kad serialas užduos klausimą – kokioje pozicijoje būtum tu ir ką rinktumeisi?

– Ar galėtumėte daugiau papasakoti apie serialo „Laisvės kaina. Partizanai“ kūrybinį procesą?

– Kūrybinė grupė stengiasi kuo geriau įgyvendinti sumanymą. Man patinka, kad filmavimuose yra labai teigiama atmosfera. Taip pat siekiama sukurti istorinio laikmečio atmosferą. Kiek man teko filmuotis, išties – ateini į filmavimo aikštelę, į paruoštą erdvę ir joje jauti autentiką, kurią sukūrė dailininkai. Tuomet belieka nurimti, pajusti, „įdėti“ žodį į lūpas ir visa tai tampa geru kūrybiniu užtaisu. Esu labai dėkingas režisieriui, operatoriams, kostiumų dailininkėms, žmonėms, dirbantiems su rekvizitais, nes visi mes stengiamės kuo tiksliau įgyvendinti idėją.

Serialas „Laisvės kaina. Partizanai“ per LRT TELEVIZIJĄ – jau netrukus.