Visai liepai Antano Mončio namų-muziejaus Palangoje ekspozicinė salė virto „Garso koriu“.

Ten menininkas Andrius Rugys įkurdino gyvo garso muziejų, kuriame su lankytojais dalijasi asmeniniais ir aplinkos garsų raštais.

„Tai garso instaliacija, kurios formą atradau sekdamas darbščiųjų bičių gyvenimą. Jos – ir darnos bei doros pavyzdys. Juo sekdami „Garso koryje“ ieškom darnaus atlikėjo ir klausytojo santykio bei kaip medumi gardžiuojamės garsais“, – sakė autorius, kiekvienam klausytojui garsus parenkantis individualiai.

Gyvas garsų muziejus – sudarytas iš jo asmeninių garso raštų ir yra nuolat pildomas „Garso korio“ buvimo apylinkėje surenkamais garsais. Naudojant skaitmeninę ir analoginę garso įrašinėjimo technologiją, fiksuojami patys įvairiausi aplinkos garsai – miesto triukšmai, gamtos šnarėjimai, žmonių pasakojimai ir t.t.. Hidromikrofonais įrašomi povandeninio pasaulio garsai, o naudojant akselerometrus – išgirstame žemės plutos vibracijos dažnį, piezo elementai perteikia kietųjų kūnų garsijas. Viena dalis garso archyvo tarpsta magnetinėse juostose, kita kaupiama skaitmeniniu formatu ir saugoma nešiojamajame kompiuteryje, kuris naudojamas perklausos (koncerto) metu.

 Meninės perklausos kuriamos ir atliekamos kiekvienam klausytojui personaliai. Perklausos terminu A.Rugys apibūdina „Garso koryje“ vykstančius koncertus, kadangi toks formatas, jo žodžiais, atleidžia garsą nuo apribojimo vadžių.

„Tie, kas tyrinėjate šiuolaikinės muzikos horizontą ir garso meno prerijas, turbūt sutiksite, kad gana dažnai stringame vartodami žodį „koncertas“. Kadangi neretai nutinka, kad garsas aktyviau gaminamas elektroninės mašinos nei žmogaus, tiesiog skamba ore. Juolab garso raštai yra pati save grojanti muzika, aš prisiliečiu tik juos surinkdamas, atrinkdamas ir suliedamas“, – pasakojo menininkas.

Kaip vyksta toji perklausa / koncertas?

„Pradžioje, mes diskutuojame su atėjusiu klausytoju, ieškome tinkamiausios temos tuokartinei perklausai. Panašiai vyksta, kuomet užsisakinėjame maistą kokioje nors valgykloje, tik šiuo atveju klausytojas turi galimybę diskutuoti su pačiu „salotų“ gamintoju apie tai, tarkim, kokie ingridientai randasi virtuvėje ir kokia jų istorija, – dėstė A.Rugys. – Šiuo atveju stebėtojas, klausytojas veikia kūrinį, ir tokiu būdu randasi menamokslis, „klausos“ tyrinėjimas. Tokia atlikimo forma kuria nuoširdžią situaciją, kuri išpildo norą daytis garsu, neprarandant jo žinutės tiek techniškai, tiek dvasiškai.“

A.Rugio teigimu, aplinkos įrašai, kaip turinys, yra tankiai įkrautas energetiškai, vien jau fizinės energijos yra sunaudota apsčiai, kol susirenka garsai. Todėl reikia specifinių sąlygų tais garsais dalytis ir juos skleisti. Jis mano, kad klausytojui taip pat yra didelis skirtumas tarp kompaktinio disko, radijo, interneto klausymo, ėjimas į viešą koncertą ir ėjimo pas autorių, į jo taip vadinamą̨ studiją. Tada „Garso kory“ dar veikia kaip atsvara muzikos industrijos taisyklėms, kurios skatina eksploatuoti ir kuo plačiau perduoti garsą. „Viešojo gyvenimo tarpai yra mano interesų lauke, kur garsą sutinku kaip subtilią ir dvasingą žinią, reikalaujančią (at)kurti jaukios sklaidos situacijas šiandieniame miestelėnų pasaulyje. „Garso korys“ veikia kaip nauja platforma dalytis menumu“, – aiškino A.Rugys.

A.Mončio namai-muziejus maloniai kviečia užsukti vaikus, paauglius, šeimas, pagyvenusius palangiškius,  poilsiautojus, kurorto svečius ir patirti nepaprastą garsų skonį.