Jos mokytojai – Lietuvos dailės korifėjai – Liudvikas Strolis, Juozas Mikėnas, prof. L.Žuklys, J. Mackonis, docentė L. Vaineikytė, prof. K. Morkūnas, J. Kėdainis, docentė T. Miknevičienė. 1957–1999 m. dirbo dėstytoja šiame institute (nuo 1990 m. – Vilniaus dailės akademijoje), nuo 1996 m. – docentė.

Dailininkė G. Jacėnaitė sukūrė keraminių skulptūrėlių ir jų kompozicijų („Piemenaitės“ 1970 m., „Žemaičių karys“ 1971 m., „Kerdžius“ 1980 m., ciklai „Cirkas“ 1973–1974 m., „Iš kareiviško gyvenimo“ 1977 m., „Sodininkai“ 1980 m., „Poliklinikoje“ 1982 m., „Neišaiškinti gamtos reiškiniai“ 1983 m., pano (Marijampolio, Alytaus ir kt. mokyklose). Kūriniai dažniausiai iš šamoto, raiškių formų, ekspresyvios lipdybos, įvairių faktūrų, matinių glazūrų, humoristiniai, vėlesni – istorinės mitologinės tematikos, rašoma pranešime spaudai.

G. Jacėnaitė nuo 1957 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė 28 individualias parodas. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Maskvos dailininkų sąjunga, privatūs kolekcionieriai, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus. G. Jacėnaitė didžiulę savo keramikos darbų kolekciją (apie 300 vnt.) yra padovanojusi Mažeikių muziejui.

Dailininkė G. Jacėnaitė nuo 1962 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Žemaičių bendrijos Vilniuje narė, o 2008 m. gyventojų išrinkta Kuršėnų miesto garbės piliete.