Rūta Meilutytė filmo kūrėjams pirmą kartą viešai prisipažino apie ilgą laiką ją kankinusią depresiją.

2012 metais penkiolikmetė lietuvė nustebino pasaulį laimėdama aukso medalį 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje. Kitais metais pasaulio čempionate Rūta iškovojo dar du medalius. Plaukikei vis laimint kilo ir lūkesčiai. Tačiau vėliau palaipsniui prastėjantys rezultatai ir olimpiadoje užimta tik septintoji vieta daugelį nemaloniai nustebino.

Tik dabar sportininkė ryžosi atskleisti, kas tuo metu dėjosi jos galvoje. R. Meilutytė prisipažino, kad praėjus 2-3 metams po Londono olimpiados ją ėmė nuolat kankinti neigiamos emocijos, rašoma pranešime spaudai.

Aš visada galvojau, kad esu stipri ir, kad ta Rūta Meilutytė negali taip jaustis.

„Pradėjau jaustis keistai, be jokių priežasčių atsirasdavo kažkoks liūdesys. Pamažu tai pradėjo mane „valgyti iš vidaus, – pasakojo plaukikė. – Aš visada galvojau, kad esu stipri ir, kad ta Rūta Meilutytė negali taip jaustis.“

Pasak sportininkės, juodžiausios akimirkos ją aplankydavo po varžybų ir treniruočių grįžus į namus, kai ji pasilikdavo viena. Ilgą laiką sau neigusi, jog ją varginančios mintys yra rimta problema, vėliau, kaip prisipažino sportininkė, ji ne sykį pagalvodavo ir apie tai, jog norėtų mesti plaukimą.

„Niekada negalvojau, kad man tai nutiks ir niekada to nesupratau, kol pati nepatyriau, ką tai reiškia, – apie ligą kalbėjo ji. – Tiesiog aš visada skyriau pirmenybę sportui, savo rezultatams, savo darbui ir galvojau, kad grįšiu prie to vėliau. Nenorėjau, kad atrodytų, jog naudojuosi depresija lyg kažkokiu pasiteisinimu savo blogiems rezultatams.“

R. Meilutytė teigė, jog prabilti apie ją kankinusias problemas nusprendė manydama, kad jos pavyzdys gali padėti kitiems su depresija kovojantiems žmonėms.

„Galbūt, jeigu jie pamatys, kad net ta Rūta Meilutytė gali taip jaustis, jie supras, kad tai yra visiškai normalu“, – kalbėjo geriausia Lietuvos plaukikė.

Visą R. Meilutytės gyvenimo istoriją ir atvirą pokalbį apie ją kankinusią ligą žiūrovai gali išvysti jau nuo kovo 2 dienos. 

Filmo kūrimą parėmė Lietuvos kino centras.