Amžiną tenoro karaliavimą meilės istorijose paneigs baritonas Steponas Zonys, kuris savo meilės arijomis bandys užkariauti soprano Julijos Karaliūnaitės širdį. Na, o jiems ir padės, ir trukdys puikus jaunosios kartos pianistas Justas Čeponis.

Taigi ar pavyks baritonui įgyvendinti užsibrėžtą tikslą ir vesti savo mylimąją? Intriguojanti istorija tiesiai iš pirmų lūpų...

Artėjant gražiausioms metų šventėms, tarp renginių gausos iš karto dėmesį patraukia neįprastas koncerto pavadinimas ir dar labiau intriguojantis aprašymas, kuris kviečia į vieną festivalio „Muzikinės Kalėdos“ renginį jaukioje „White Piano Hall“ koncertų salėje.

Koncerto dalyviai pasakoja apie meilę, operą, svajones ir artėjančias šventes.

– Kaip kilo koncerto idėja?

Julija: Kažkada gimtadieniui dovanų gavau kompaktinį diską su operos žvaigždžių soprano Anos Netrebko ir tenoro Rolando Villazono įrašytais gražiausiais operų duetais. Vienu metu nuolatos klausydavau to kompakto, dainuodavau kartu ir tyliai svajodavau kada nors padainuoti tuos duetus scenoje. Su Steponu koncertuoti mus turbūt suvedė likimas. Dar prieš porą metų jis buvo neseniai baigęs stažuotę Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir teatro koncertmeisterė rekomendavo man jį sakydama, kad yra toks nepaprasto balso grožio baritonas, kuris dainuoja Klaipėdoje (tuo metu Steponas dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre) ir mes kartu gražiai skambėtume. Taip sutapo, kad dainininkė Judita Leitaitė pakvietė mus sudalyvauti savo koncertų cikle. Ir nuo tada mes pradėjome koncertuoti kartu, ruošiame programas. Prisijungė ir nuostabus pianistas Justas Čeponis.

Steponas:  Visada smagu rengti koncertus artėjant Kalėdoms. Kadangi su Julija ir Justu pastaruoju metu koncertavom jau ne vieną kartą, nusprendėm surengti koncertą, kuriame sudėsime visus klasikinės muzikos  „perliukus“ į vieną koncertą. Mes visi trys esam pakankamai „crazy“ asmenybės, todėl nenorime klausytojams pateikti tiesiog standartinio koncerto, dėl to kilo mintis laužyti stereotipus ir sukurti istoriją apie soprano ir baritono (taip, taip baritono ne tenoro) meilės intrigas. Juk visuomet intrigos sulaukia daugiau dėmesio (juokiasi.)

– Justai, jūs neseniai pradėjote dirbti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertmeisteriu, prieš tai bendradarbiavote su režisiere Dalia Ibelhauptaite. Ką jums reiškia opera, operos atlikėjai, dalyvaujant operos procese nuo pilkojo kardinolo kėdės?

Justas: Pilkojo kardinolo kėdė yra išties labai spalvota. Tai yra rutina be rutinos – įvairūs operos solistai, įvairūs dirigentai, režisieriai, skirtingos operos, skirtingi kompozitoriai, niekada ne toks pat operos pastatymo procesas bei niekada ne tokie patys ir juo labiau nenuspėjami tarpusavio santykiai to proceso metu – tai yra labai įdomus, begalinis ir visuomet besikeičiantis vyksmas, o vienintelė, jei taip galima pasakyti, „rutina“ tame yra pati mus visus vienijanti muzika. Tikrai negalėčiau šios specialybės pavadinti darbu, man ji per daug patinka. Tikriausiai, iš aukščiau man gyvenimas ir buvo kreipiamas ties tuo – mama baigusi klasikinį dainavimą, nuo pat išvažiavimo iš gimtosios Ignalinos tapau bite motinėle dainininkams, tad dabar be to gyvenimo ir negalėčiau įsivaizduoti. Net nežinau, koks išskirtinis atvejis turėtų būti, kad atsiradus pasiūlymui dirbti su operos solistais galėčiau pasakyti „ne“.

– Tai vis tik  – ar būna meilė be intrigų ir kraujo?

Steponas: Realiame gyvenime visuomet geriau, kai nėra nei kraujo, nei intrigų. O scenoje visuomet jų norisi. Kraujo gal ir pavyks išvengti, tačiau intrigų tikrai ne! Juk gyventi be intrigų muzikantų pasaulyje praktiškai neįmanoma (juokiasi.) 

Julija: Aš manau, meilėje mes visi praeiname perkeltine prasme ir intrigas, ir kraują, tai labiau vidinės būsenos. O operoje siužetas be to tiesiogiai neapsieina, galbūt tam, kad iškelti į paviršių tuos išgyvenimus, kuriuos dažnai patiriame santykiuose. Tik operoje dažnai pabaiga būna dramatiška, o aš vadovaujuosi tuo, kad gyvenime vis tik turėtume siekti, kad širdį draskantys jausmai  turi vesti link tiesos, šviesos ir kito bei savęs girdėjimo ir priėmimo.

– Ko sau ir kitiems norėtumėte palinkėti artėjančių švenčių proga?

Justas: Neprarasti šeimos vertybės. Šv. Kalėdos man asmeniškai yra pati pačiausia šeimos šventė, kuri turėtų suburti visus ne skaniai pavalgyti dvylikos šiltų ir šaltų patiekalų, bet skaniai ir šiltai (be šalčio) pasibūti daugiau nei dvylika valandų. Ir, žinoma, susiburti visiems kartu gruodžio 7-osios dienos koncerte, patiekalų gal ir nebus, bet skanus ir šiltas pasibuvimas jau pakeliui.

Julija: Šventinė nuotaika prasideda jau labai anksti, ne paslaptis – ieškant dovanų artimiesiems. Norisi palinkėti, kad tame prieššventiniame šurmulyje ir reikalingų pabaigti iki švenčių darbų sąraše nepasimestų svarbiausi dalykai. O dovana gali būti tiesiog nuoširdžiai skirtas laikas kitam žmogui – susitikti išgerti šiltos cinamonu kvepiančios kakavos, iš širdies pasikalbėti arba, pavyzdžiui, drauge nueiti į koncertą (šypsosi). 

Steponas: Labiausiai tai ramybės šeimose ir svarbiausia savo širdyse. O taip pat nepatingėti griebti draugą, mamą, tėti, sesę, brolį, vyrą, žmoną ar kolegą ir ateiti praleisti laiko į mūsų koncertą. Mes pasistengsime, kad prieš pat ateinant Kalėdoms į namus, dar spėtumėt ir garsiai pasijuokti, pasimėgauti puikia muzika ir pabūti kartu.

Koncertas  Tenoras Baritonas + sopranas = KM* vyks gruodžio 7 d., šeštadienį, 19 val. „White Piano Hall“ koncertų salėje (Kėdainių g.8, Vilniuje).