Ar prisimenate šiuos vaikystės skanėstus?

Vyšnių sakai

Bene kiekvienas vaikas, pabuvojęs pas senelius kaime ar sode ,yra ragavęs vyšnių sakų. Glitūs, tąsūs – nieko keisto, kad mažiesiems tai buvo vienas mėgstamiausių natūralių skanėstų. Tačiau šiandien greičiausiai retas kuris rinktųsi tokį gardėsį. 

Cukrinė guma

Prieš kelis dešimtmečius kaip saldėsis buvo prieinama kramtomoji guma „Paršiukas Čiukas“, jos būta dviejų skonių: mėtinio ir braškinio. Tačiau guma greitai netekdavo skonio. 

Ką darydavo išradingi vaikai? Ogi pamirkydavo ją cukruje ir kramtydavo toliau. Bet neilgus trukus ši guma tiesiog suteždavo.

Batonas ir sviestas

Tobulas vaikiškas užkandis. Ant batono būdavo tepama sviesto, ant viršaus barstomas cukrus. Buvo ir kitų variacijų – ant sausainių tepamas sviestas, cukraus nė nereikėdavo.

„Ubagynė“

Vienas senesnių Lietuvos saldėsių. Kaimo gyventojai supjaustydavo duoną, dėdavo ją į vandenį, įberdavo cukraus (arba dėdavo uogienės) ir šį patiekalą valgydavo. 

Šis dabartiniais laikais egzotiško skonio patiekalas dar buvo žinomas kaip mutinys. Nevalia supainioti, posakis „duok į mutinį“, t. y. trenk į nosį, nesusiję.

Medus

Lietuvoje bitės nuo seno gerbiamos ir mylimos, mat teikdavo medų ir vašką. Vienas geriausių saldainių ir gumos pakaitalas – šviežio medaus korio kramtymas. Ir saldu, ir tąsu. 

O vašką žmonės surinkdavę, vaikams šiukštu drausta jį išmesti, mat jis naudotas arba žvakėms lieti, arba šv. Velykų kiaušiniams puošti.

Patį medų žmonės itin mėgo, vyresnieji tikrai prisimins tokį užkandį – į skystų medų mirkomas šviežias agurkas.

Braškės

Nuostabus, dar ir šiais laikais smaližių mėgstamas patiekalas – braškės su pienu. Jis būdavo ypač skanus, kai supjaustomos šviežios braškės, užpilamos pienu, įdedama cukraus.

Panašiai būdavo ruošiamos ir cukruotos braškės: jos supjaustomos, ant jų beriama cukraus ir leidžiama kurį laiką pamirkti. Vaikams suvalgius šį nepamainomą patiekalą, šeimininkės likusį saldų sirupą dėdavo į arbatą. 

Namų kepiniai

Kartais šeimininkės pradžiugindavo namiškius naminiais kepiniais, pavyzdžiui, pyragais, tortais, sausainiais. Galbūt prisimenate šiuos gardėsius: žagarėlius, batoną su aguonomis, vafliukus, majonezinius sausainius.

Tokį kulinarinį bumą paskatino paprasčiausias nepriteklius, mat tortų pirkti dažnu atveju tiesiog nebūdavo.

Kai kurie žmonės išnaudodavo smaližius savo naudai: būdavo moteriškių, kurios butuose gamindavo cukrinius gaidelius ir juos pardavinėdavo vaikams. Vienas kainuodavo 10 kapeikų.

Tiesa, kartais permatomų cukrinių gaidelių būdavo galima rasti ir turguje.