Pasak „Keliauk Lietuvoje“ turinio projektų vadovės Snieguolės Valiaugaitės, kino turizmas, kaip kultūrinio turizmo dalis, laikomas tarptautiniu fenomenu. Anot jos, Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija skelbė per pastaruosius metus fiksuojanti vis augančius turistų srautus, kurių kelionės krypties pasirinkimą lemia motyvacija aplankyti žymių filmų lokacijas.
„Atsižvelgus į tendencijas ir, žinoma, šiandienius keliavimo apribojimus, šį mėnesį nusprendėme pristatyti lietuviškų kino filmų virtualų lokacijų žemėlapį. Tiesa, rengiant informaciją pastebėjome, kad visi turinyje aptariami filmai – apsupti įdomių, netikėtų meilės istorijų ir romantikos, todėl priėmėme sprendimą jų peržiūrai pakviesti artėjant būtent Valentino dienai“, – kino kelialapio kūrimo procesu dalinasi S. Valiaugaitė.
Keliautojai kino kelialapiu kviečiami virtualiai atrasti: kelią į Salų dvarą, kuriame ryžtingai dėl gyvenimo ir meilės kovojo paauglių „Širdys“; kaimą, kuriame vis dar kvepia romantika ir „Riešutų duona“; vietas, tinkančias „Tobulam pasimatymui“; Kuršių neriją „Tarp pilkų debesų“; paslaptingą Kauno mečetę, šalia kurios gyveno „Mano mažytė žmona“ ir kitas, didžiajame ekrane įamžintas vietas.
1. „Širdys“ (2018 m.): Rolandas Kazlas ir paauglių širdies reikalai Rokiškyje
Rokiškio rajone, Salų miestelyje tyvuliuojančio Dviragio ežero saloje, stūkso didingomis kolonomis papuoštas Salų dvaras. Čia įamžintas ir režisieriaus Justino Krisiūno kino filmas „Širdys“ (2018 m.). Pagrindiniai filmo herojai – paaugliai, sergantys širdies ligomis, vasarą turintys praleisti sanatorijoje. Juos globoja auklėtojas, dėl paauglių net savo asmeninį gyvenimą aukojantis Andrius (aktorius Rolandas Kazlas).
„Tai – didžiausias mano vaidmuo kine. „Širdys“ yra šviesus, nevulgarus, dinamiškas ir lengvai nenuspėjamas filmas apie širdžių susitikimą, apie pirmąją meilę“, – teigė R. Kazlas.
Filmo scenos yra nufilmuotos ne tik Salų dvare, bet ir prie išskirtinės, saloje esančios medinės Šv. Kryžiaus bažnyčios. Romantiški pagrindinių herojų Mildos ir Sauliaus maudynių kadrai – iš Salas supančio Dviragio ežero.
Stop kadras iš filmo „Širdys“, V. Juozėno nuotr.
2. „Riešutų duona“ (1977 m.) vis dar kvepia kaimelyje prie Druskininkų
Arūno Žebriūno režisuota pirmoji lietuviška tragikomedija „Riešutų duona“ (1977 m.) apie kaimynų nesantaiką ir pirmąją Andriaus Šato (aktorius Algirdas Latėnas) bei Liukos Kaminskaitės (aktorė Elvyra Piškinaitė) meilę, kvepiančią riešutų duona, nufilmuota Žiogelių kaime, Druskininkuose.
Pasak Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro, Žiogeliai – miškų apsuptyje įsikūręs etnografinis panemunių dzūkų kaimas. Prie upės atsiveria vaizdas į kitame Nemuno krante esančius Liškiavos bažnyčią ir vienuolyną. Kaime dar išlikusi ir autentiška dviejų galų dzūkiška sodyba, matoma filme.
Tiesa, žiūrėdami šią kino juostą nusikelsite ir prie Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštų (Molėtų r.), ir prie Užutrakio rūmų laiptų (Trakų r.).
3. „Tobulas pasimatymas“ (2020 m.) arba Ateities pasimatymų gidas
Romantinė komedija „Tobulas pasimatymas“ (rež. Robertas Razma) gali tapti puikiu stilingų Vilniaus restoranų ir barų, itin tinkančių ateities pasimatymams, gidu.
Filmo gamybos vadovė Valdonė Ovadnevienė pasakoja, kad visi pasimatymai nufilmuoti populiariuose, vietinių mėgstamuose Vilniaus baruose. Tik filmo pagrindinių veikėjų Linos (aktorė Jurgita Jurkutė) ir Tomo (aktorius Leonardas Pobedonoscevas) pažintis įvyksta Trakuose, restorane „La Esperanza“.
„Tobulas“ herojų pasimatymas filmo pabaigoje persikelia į klasicizmo stiliaus Verkių dvaro rūmus. Pasak filmo kūrėjų, Verkių parkas buvo pasirinktas ne tik dėl ypatingos vietos grožio, bet ir dėl galimybės atlikti sudėtingą kaskadinį triuką su žirgais.
Stop kadras iš filmo „Tobulas pasimatymas“, V. Ovadnevo nuotr.
4. Šūsnis kino sukurtų pasaulių – Kuršių nerijoje
Kiek pasaulių telpa Baltijos Sacharoje – Kuršių nerijoje? Regis, šį smėlio ruožą tarp dviejų vandenų myli ne tik keliautojai, bet ir kino kameros akis. „Dėdė, Rokas ir Nida“ (J.Krisiūnas, 2015 m.), „Rūgštus miškas“ (R. Barzdžiukaitė, 2018 m.) – tik pora juostų, gimusių Neringoje. Vėjo pustomose smėlio kopose kinematografininkai sukūrė ir Smaragdo šalį („Geltonų plytų kelias“, rež. A.Einikytė, 1993 m.), ir rožių sodą Mažojo Princo planetoje („Mažasis princas“, rež. A.Žebriūnas, 1966 m.).
Tiesa, filme „Tarp pilkų debesų“ (rež. M. Markevičius, 2018 m.) smėlio plynės buvo paverstos ir Sibiru. Kur net baisiomis ir atšiauriomis tremties sąlygomis užgimė trapūs dviejų jaunų žmonių – Linos (aktorė Bel Powley) ir Andriaus (aktorius Jonah Hauer-King) jausmai. Tremtinių stovykla, matoma filme, buvo nufilmuota prie Parnidžio kopos Nidoje, taip pat – ant užšalusių Kuršių marių.
Stop kadras iš filmo „Tarp pilkų debesų“, Tauras films nuotr.
5. „Mano mažytė žmona“ (1984 m.): romantikos apsupta istorija Kaune
Įsimylėjėlių Lino (aktorius Saulius Balandis) ir Rūtos (aktorė Eleonora Koriznaitė) pažintis ir savarankiško gyvenimo pradžia filme „Mano mažytė žmona“ (1984 m.) buvo užfiksuota Kaune, o didžioji dalis – Lietuvos zoologijos sode. Jame filmo veikėjai Rūta ir Linas maitina ruonį žuvimis, stebi, kaip flamingams pakerpami sparnai, kaip voljere ratus suka gepardai.
Užsimezgusią meilės istoriją filme įprasmina santuoka, kuri taip pat įamžinta Kaune, prie Rotušės. Keliuose kadruose galima atpažinti ir Kauno mečetę. Režisierius R. Banionis tvirtina, kad mečetę juostoje užfiksuoti buvo svarbu, nes tai – tarsi egzotika. Mat 1930 m. pastatyti musulmonų maldos namai (Totorių g., Kaunas) su minaretu yra vienintelė mūrinė mečetė Baltijos šalyse.
Stop kadras iš filmo „Mano mažytė žmona“, V. Aleksandravičiaus nuotr.
Naujausi komentarai